Pomponazzi Pietro (Pjetras Pomponãcis) 1462 09 16Mantuja 1525 05 18Bolonija, italų filosofas. Paduvos mokyklos atstovas. Vienas žymiausių Renesanso aristotelininkų.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1487 baigė mediciną Paduvos universitete. 1488–1509 dėstė filosofiją ir mediciną Paduvos, 1509–12 Ferraros, nuo 1512 Bolonijos universitete.
Sielos samprata
Aristotelio filosofiją interpretavo natūralistiškai, materialistiškai ir sensualistiškai. Remdamasis dvejopos tiesos koncepcija svarbiausiame veikale Traktatas apie sielos nemirtingumą (Tractatus de immortalitate animae 1516, viešai sudegintas, fragmentas lietuvių kalba 1984) neigė galimybę racionaliai įrodyti sielos nemirtingumą. Pabrėžė sielos ir kūno susietumą – tam, kad galėtų pažinti, sielai reikia juslių teikiamų įspūdžių, todėl jos neįmanoma įsivaizduoti be kūno, ji irsta kartu su kūnu.
Pietro Pomponazzi
Etika
Dorybę laikė natūraliu atpildu, ydą – natūralia bausme žmogui. Teigė, kad dorybių negalima siekti dėl atlygio anapusiniame pasaulyje – dorovę turi palaikyti ne baimė dėl atpildo už blogą elgesį, bet įsitikinimas, kad nusikaltimai ir nedoras elgesys paverčia žmogų gyvuliu. Žmogus savo veikla turi kurti žemiškąsias vertybes. Žmogiškumo esmė yra siekis pažinti ir būti dorovingam.
Kitos idėjos
Veikale Apie stebinančių gamtos reiškinių priežastis, arba Apie burtus (De naturalium effectuum admirandorum causis, sive De incantationibus, parašyta 1520, išleista 1556) ragino reiškinius aiškinti gamtinėmis priežastimis. Visas žinojimas pagrįstas patyrimu, žmogus gali pažinti tik sąsajas gamtoje, bet negali pažinti antgamtinių būties pagrindų. Nagrinėjo žmogaus organų veiklą, jų tarpusavio sąveiką. Neigė demonų, dvasių egzistavimą, skelbė religinę toleranciją.
Įtaka
P. Pomponazzi idėjos turėjo įtakos 16–17 amžiaus Europos laisvamanybei.
Kiti veikalai
Kiti svarbūs veikalai: Apologija (Apologia 1518), Apgynimas (Defensorium 1519), Apie likimą, laisvą apsisprendimą, lemtį ir dieviškąjį numatymą (De fato, libero arbitrio, praedestinatione, providentia Dei libri, parašyta apie 1520, išleista 1567).