Pietryčių lyguma
Piẽtryčių lygumà, akvaglacialinė lyguma Lietuvos pietuose ir pietryčiuose, Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose. Ištįsusi nuo Vilniaus pro Valkininkus, Varėną, Merkinę, Druskininkus, Kapčiamiestį, Veisiejus. Įsiterpusi tarp Baltijos (vakaruose ir šiaurėje), Medininkų (Ašmenos) ir Gardino aukštumų bei Eišiškių (Lydos) plynaukštės (rytuose ir pietuose). Skiriamos trys Pietryčių lygumos dalys: Vilnios, Vokės–Merkio aukštupio ir Merkio žemupio–Katros. Visoms dalims būdinga keturnarė struktūra. Baltijos aukštumų papėdėje yra pakylėta nuolaidi banguota ir daubota zandrų juosta, centrinę dalį užima platus plokščias senslėnis, pietrytiniuose pakraščiuose plyti limnoglacialinių baseinų dugnai, rytiniuose pakraščiuose – stambūs žemyninių kopų masyvai. Per Pietryčių lygumą teka Neris, Vokė, Merkys, Nemunas, Baltoji Ančia. Yra pelkių; didžiausios – Baltosios Vokės, Čepkelių raistas. Vyrauja smėlžemiai. Miškai užima 50 % lygumos ploto, didžiausi – Dainavos giria, Rūdninkų ir Kapčiamiesčio miškai.
2341