Piet Ãfrika, gamtinis regionas, apimantis Afrikos pietinę dalį (į pietus nuo 12° pietų platumos prie Atlanto vandenyno ir 16° pietų platumos prie Indijos vandenyno), t. p. Madagaskaro, Maskarenų, Komorų, Amirantų, Seišelių salas Indijos vandenyne. Bendras plotas apie 5 mln. km2.
Reljefas
Reljefas – Pietų Afrikos plokščiakalnis (užima Pietų Afrikos didžiąją dalį), Madagaskaro plynaukštė su vulkaniniais masyvais (Tsaratanana, Ankaratra, Andringitra), Drakeno, Inyangani, Kaapo kalnai (žemyne), pakrančių žemumos (Mozambiko, Namibo, Madagaskaro vakarinėje dalyje), vulkaninės (Maskarenų, Komorų, dalis Seišelių) ir koralinės (Amirantų, dalis Seišelių) kilmės salos.
Klimatas
Žemyne klimatas subekvatorinis musoninis (šiaurės ir šiaurės rytuose), tropinis žemyninis (vidurinėje dalyje ir vakaruose), tropinis jūrinis (rytuose), subtropinis mediteraninis (pietuose), salose – jūrinis (subekvatorinis, tropinis). Per metus iškrinta nuo 25 mm (Namibo dykumoje) iki 3700 mm (Madagaskaro rytinėje pakrantėje) kritulių, didžiojoje dalyje – 250–1000 milimetrų.
Vandenys
Didžiausios upės: Zambezė, Limpopo (Indijos vandenyno nuotėkio baseinas), Oranė, Cunene (Atlanto vandenyno nuotėkio baseinas); Kalaharis – vidinio nuotėkio sritis. Upėse daug slenksčių, krioklių. Ežerų nedaug; dažniausiai maži (užgesusių ugnikalnių krateriuose), išdžiūstantys, druskingi (Kalaharyje).
Augalija
Augalija Pietų Afrikos žemyninėje šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje (t. p. Madagaskare) – savanų, vakarinėje ir vidurinėje dalyse – dykumų ir pusdykumių (Namibas, Kalaharis), pietinėje – stepių ir Viduržemio jūros regiono tipo, rytinėje ir pietrytinėje bei salynuose – drėgnieji subekvatoriniai ir tropiniai miškai.
Gyvūnija
Gyvūnija priklauso etiopinės srities Pietų Afrikos ir Madagaskaro posričiams.
2096