Piet Ãfrikos plokščiãkalnis yra Afrikoje, į pietus nuo Kongo įdubos. Šiaurinę dalį užima Lundos–Katangos plynaukštė (vidutinis aukštis 1000–1500 m). Pietinė Rytų Afrikos lūžių zonos dalis skiria Pietų Afrikos plokščiakalnio šiaurės rytinę dalį nuo Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytuose, pietuose ir vakaruose Pietų Afrikos plokščiakalnis baigiasi Didžiąja pakopa; jos pietryčiuose esančiuose Drakeno kalnuose yra Pietų Afrikos plokščiakalnio aukščiausia viršūnė – Thabana-Ntlenyanos kalnas (3482 m). Pietiniame pakraštyje, Didžiosios pakopos išorinėje pusėje, yra Kaapo kalnai (didžiausias aukštis 2325 m) ir Karoo plynaukščių regionas. Vakaruose ir pietvakariuose yra liekaninių luistinių masyvų – Bié, Namaqualandas, Damarlandas (aukštis iki 2300–2600 m). Rytuose, tarp Zambezės ir Limpopo upių, yra Matabelės–Mashono plynaukštė (Inyangani kalnas, 2596 m), Pietų Afrikos plokščiakalnio vidurinėje dalyje – Kalahario įduba (vidutinis aukštis 800–1000 m), tarp Drakeno kalnų ir Kalahario įdubos – pakopinė plynaukštė – Veldas.
Pietų Afrikos plokščiakalnis – Afrikos prekambro platformos dalis, išskyrus Kaapo kalnus, kurie susiformavo hercininės kalnodaros metu. Maždaug tuo pačiu metu pakilę pietiniai platformos pakraščiai suformavo Didžiąją pakopą. Pietų Afrikos plokščiakalnio pakraščiuose atsidengia kristalinio pamato uolienos (gneisai, bazaltai, granitai, kvarcitai), centrinė dalis daugiausia padengta nuosėdinėmis kainozojaus uolienomis, pietiniuose kalnuose ir plynaukštėse – ledyninės kilmės permo nuogulos.
Pietų Afrikos plokščiakalnio šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje klimatas subekvatorinis musoninis (lietinga vasara, sausa žiema), centrinėje ir vakarinėje – tropinis žemyninis, pietinėje – subtropinis mediteraninis (sausa vasara, drėgna žiema). Sausį vidutinė temperatūra 18–27 °C, liepą – 12–20 °C (pietuose 7–10 °C). Centrinėje dalyje didelė paros temperatūros svyravimų amplitudė (iki 20 °C). Per metus šiaurinėje dalyje iškrinta 1000–1500 mm, vakarinėje ir centrinėje – 150–600 mm, rytinių kalnų priešvėjiniuose šlaituose – iki 2000 mm kritulių.
Didžiausios upės – Zambezė, Limpopo, Oranė giliais slėniais kerta Didžiąją pakopą. Centrinė Pietų Afrikos plokščiakalnio dalis – vidinio nuotėkio sritis; upės baigiasi vėduoklinėmis deltomis (didžiausia – Okavango pelkė), sausuoju laikotarpiu išdžiūsta, yra druskingų ežerų. Dėl pakopiško reljefo upės slenkstėtos, daug krioklių (didžiausias – Viktorijos). Karibos tvenkinys (plotas 5180 km2).
Augalija Pietų Afrikos plokščiakalnio šiaurėje ir šiaurės rytuose – savanų, vakaruose – pusdykumių, vidurinėje dalyje – dykumų (Kalaharis), pietuose ir pietryčiuose – stepių ir Viduržemio jūros regiono tipo, rytiniuose ir pietrytiniuose Didžiosios pakopos šlaituose auga drėgnieji tropiniai miškai.
Auginama kukurūzai, kviečiai, cukranendrės, sorgai, citrinmedžiai, vynmedžiai, vilnamedžiai, tabakai. Kasama deimantai, platina, auksas (Witwatersrandas), geležies, urano, chromo, vario (Vario juosta) ir kitų spalvotųjų metalų rūdos, akmens anglys.
Daug gamtos rezervatų, nacionalinių parkų.
2096