Piet Ãfrikos Respùblikos architektūrà
Liaudies architektūra
tradiciniai zulų gyvenamieji būstai
Liaudies architektūrai būdinga akmeninėmis sienomis apjuosti kraliai (Sotho ir Tswanos gyvenvietės). 20 a. daugiausia statyta akmenimis apmūryti būstai ir apskrito plano trobelės su šiaudiniais, nendriniais arba palmių lapų stogais; lengvų konstrukcijų pastatai iš žolių, medžio ir molio. Vieni gražiausių tradicinės architektūros pavyzdžių yra lapa – gyvenamasis namas su kiemu, apjuostu polichromine tapyba puoštomis sienomis.
Kolonijinis laikotarpis
Kolonijiniu laikotarpiu (16 a. pabaiga–1909) plito Europos architektūros stiliai. Olandų Ost Indijos bendrovė pastatydino prekių saugojimo stotį prie Stalo įlankos (1652), penkiakampę Gerosios Vilties tvirtovę Keiptaune (1666–79, dabar Istorijos muziejus). 17 a. olandai iš vietinės gamybos plytų statė storų sienų gyvenamuosius namus, kuriuos tinkavo arba baltino kalkėmis, dengė dvišlaičiais nendrių stogais – susiklostė vadinamasis olandų kyšulio stilius (gubernatoriaus S. van der Stelio gyvenamasis namas Groot Constantijoje, prie Keiptauno, apie 1700).
1783 į šalį atvykęs prancūzų architektas L. M. Thibault visuomeninėje architektūroje įtvirtino klasicizmą (Gerosios Vilties masonų ložės pastatas Keiptaune, 1813, perstatytas 1892).
19 a. pradžioje renovuojami vadinamojo olandų kyšulio stiliaus pastatai įgavo klasicizmo bruožų. Britų kolonistai pastatė Jurgių ir Regentystės stilių elegantiškų formų plytinių kotedžų (Bertram House Keiptaune, apie 1840), 4 dešimtmetyje atvykę naujakuriai – Didžiosios Britanijos kaimams būdingų stačiakampio plano gyvenamųjų namų storomis akmeninėmis sienomis.
1838 įkurto Pietermaritzburgo pastatų architektūroje derinta iš vietinio molio pagamintos oranžinės plytos ir standartiniai ketaus elementai. Durbane susiklostė savitas pastato tipas – tradicinis Viktorijos stiliaus gyvenamasis namas su veranda. 19 a. antroje pusėje deimantų ir aukso eksportas pagyvino ekonomiką, turėjo įtakos miestų plėtrai (Kimberley, Šiaurės Kyšulio provincija, suprojektuota pastatų iš gofruotų plieno lakštų). 19 a. pabaigoje suprojektuota istoristinių visuomeninių pastatų: neorenesansinių rotušių – Durbane (1885, architektas Ph. M. Dudgeonas, dabar pašto rūmai), Pietermaritzburge (1898, architektas W. Streetas‑Wilsonas), salių Raadzaal – Pretorijoje (1892, architektas S. Wopkesas Wierda), Blumfonteine (1893, architektūrinė bendrovė Canning & Goad).
20 amžiaus pirma pusė
Po Būrų karo (1899–1902) architektūroje įsitvirtino eklektika, ją plėtojo architektai H. Bakeris (1862–1946; pastatas Groote Schuur Keiptaune, 1897, dabar oficialių asmenų rezidencija, helenistinio stiliaus C. Rhodeso memorialas Stalo kalno slėnyje, 1908, eklektiniai Sąjungų rūmai Pretorijoje, 1912), F. E. Masey (1861–1912; Miesto klubas Keiptaune, 1896, Motinos Cecilijos memorialinė salė Grahamstowne, Rytų Kyšulio provincija, 1909), A. H. Reidas (1856–1922; Keiptauno rotušė, 1905), F. K. Kendallis (1870–1948; Parlamento rūmai Keiptaune, 1910).
Port Elizabetho centrinė biblioteka (1902, architektas H. Cheersas, priekyje – Karalienės Viktorijos paminklas, 1903, skulptorius E. Roscoe Mullinsas, atstatyta 1992, skulptorius A. Mombergas)
monumentas Voortrekker prie Pretorijos (1936, architektas G. Moerdijkas)
Klasikinius stilius architektūroje kartojo ir architekto H. Bakerio mokiniai: J. M. Solomonas (1886–1920; Keiptauno universiteto pastatai, 1916), G. E. G. Leithas (1886–1965), jis pastatydino itališko stiliaus gyvenamųjų namų Johannesburge ir Pretorijoje (visi apie 1922–31). Kiti žymesni 20 a. pirmos pusės pastatai: pagal iš anksto Londone pagamintus profilius suprojektuota biblioteka Port Elizabethe (1902, architektas H. Cheersas), iš medžio ir geležies pastatyta Šv. Patriko bažnyčia Blumfonteine (1908–23, pagal E. Rose’o projektą).
Pirmieji žymesni Pietų Afrikos Respublikos architektai – W. H. Louwas (1883–1967), G. L. P. Moerdijkas (1890–1958) – daugiausia projektavo olandų reformatų bažnyčias, jose derino istoristinių stilių elementus (Dievo Motinos bažnyžia Port Elizabethe, 1909, architektas W. H. Louwas, neobizantinių bruožų bažnyčia Pretorijoje, klasicizmo bruožų monumentas Voortrekker prie Pretorijos, abu 1936, abiejų architektas G. L. P. Moerdijkas).
Pirmasis dangoraižis šalyje – art deco bruožų turintis Colonial Mutual Durbane (1931, architektūrinė bendrovė Hennesy & Hennesy, dekoruotas stilizuotais antropomorfiniais ir gyvūniniais ornamentais). Tarptautinį stilių plėtojo architektas R. Martienssenas (1905–42; nuo 1932 redagavo modernizmo plėtotei įtakos turėjusį žurnalą South African Architectural Record, suprojektavo Sternų gyvenamąjį namą Johannesburge, 1934), W. G. McIntoshas (1904–83; suprojektavo vieną žymesnių tarptautinio stiliaus statinių šalyje – A. G. Munro gyvenamąjį namą Pretorijoje, 1932), J. Fassleris (1910–71; Witwatersrando universiteto Odontologijos klinika Johannesburge, 1951). Modernistinių pastatų suprojektavo H. H. Le Roithas (g. 1906), S. N. Tomkinas (g. 1908), N. I. Finkelsteinas (1909–64), N. L. Hansonas (1909–91). Modernizmo estetiką ir tradicinę architektūrą (plačius žemus stogus) derino architektai A. S. Furneris (1892–1971; sinagoga Benoni, Gautengo provincija, pradėta 1938) ir D. M. Cowinas (g. 1911).
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
Po II pasaulinio karo liaudies architektūros tradicijas atgaivino architektas N. Eatonas (gyvenamasis namas Greenwood Pretorijoje, 1951). 6 dešimtmetyje plytinių daugiabučių su žemais gofruotų geležies lakštų stogais ir vadinamojo lyriškojo Brazilijos modernizmo pastatų suprojektavo architektas H. W. E. Stauchas (1910–70; Meat Board būstinė Pretorijoje, 1952). 7 dešimtmečio architektūrą formavo mokslus Šiaurės Amerikoje (daugiausia Pensilvanijos universitete, pas architektą L. I. Kahną) baigę architektai, jie suprojektavo griežtų geometrinių formų pastatų, kuriuose derino plytų mūrą ir betoną: Grupelio teismo rūmai Pretorijoje (1962, architektas W. Meyeris, g. 1935), apartamentai Clarence’o gatvėje Durbane (1967, architektas D. Theronas), Truwortho gamykla Keiptaune (apie 1970, architektas R. Uytenbogaardtas, g. 1933).
Šiaurės Amerikos architektūros įtaka ryški miestų architektūroje, suprojektuota dangoraižių – Carlton Centre Johannesburge (1973, architektūrinė bendrovė Skidmore, Owings & Merill), Southern Life Durbane (1986, architektas M. Jahnas). 8 dešimtmetyje inovatyvių šiuolaikinių medžiagų ir technologijų pastatų suprojektavo architektas H. H. Hallenas (g. 1930; apartamentai Durbane, 1963), architektūros ir gamtos harmonija būdinga architekto R. Foxo kūrybai (g. 1924), savitą skulptūriškų formų stilių plėtojo architektas A. A. M. Guedesas (g. 1925), architektas A. Tayobas suprojektavo pastatų Pietų Afrikos Respublikos musulmonų bendruomenei.
Biurų pastatas Norton Rose Fulbright Johanesburge (2014, architektūrinė bendrovė Paragon Architects, inžinerinė bendrovė Sotiralis Consulting Engineers)
Stadionas Green Point Keiptaune (2009, architektūrinės bendrovės von Gerkan, Marg und Partner, Louis Karol Architects, Point Architects)
Kiti žymesni 20 a. antros pusės statiniai: vyriausybės sekretoriato pastatas Mmabatho (Šiaurės Vakarų provincija, 1978, architektai B. Britzas, g. 1936, M. Scholesas, g. 1944), Mangosuthu technologijos universitetas Durbane (1979, architektai H. H. Hallenas, D. Theronas), anglikonų bažnyčia (architektas J. Noero), dangoraižis 11 Diagonal Street (architektas H. Jahnas, abu 1984), privatus gyvenamasis namas (architektas R. Richas, visi Johannesburge), Keiptauno universiteto miestelis (abu 1986, architektas J. Elliottas). 21 a. pradžioje, daugiausia didžiuosiuose miestuose, pastatyta dangoraižių, infrastruktūros objektų (N. R. Mandelos tiltas Johannesburge, 2003, architektūrinė bendrovė Dissing + Weitling), stadionų: Soccer City – Johannesburge (1989, renovuotas 2009, architektūrinės bendrovės Boogertman & Partners, Populous), Green Point – Keiptaune (architektūrinės bendrovės von Gerkan, Marg und Partner, Louis Karol Architects, Point Architects), N. R. Mandelos įlankos – Port Elizabethe (architektūrinės bendrovės Architectural Design Associates, Dominic Bonnesse Architects), M. Mabhidos – Durbane (architektūrinė bendrovė von Gerkan, Marg und Partner ir kitos, visi 2009).
1729
Pietų Afrikos Respublikos kultūra
Pietų Afrikos Respublikos gamta
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai
Pietų Afrikos Respublikos konstitucinė santvarka
Pietų Afrikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Pietų Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Pietų Afrikos Respublikos ūkis
Pietų Afrikos Respublikos istorija
Pietų Afrikos Respublikos švietimas
Pietų Afrikos Respublikos literatūra
Pietų Afrikos Respublikos dailė