Piet Ãfrikos Respùblikos dail
zulų genties lazda (medis, metalas)
Dailė iki 17 amžiaus
Išliko ikiistorinių (antro tūkstantmečio–2 a. pr. Kr.) uolų ir grotų piešinių bei petroglifų, sukurtų daugiausia bušmėnų protėvių Drakeno kalnų šiaurinėje dalyje (apie 500 objektų, apie 20 000 piešinių), juose vaizduojama laukiniai gyvūnai (drambliai, žirafos, begemotai), medžioklė, ritualinės apeigos, genčių kovos, buities scenos. Tapyta mineraliniais dažais, kalkėmis ir suodžiais, skiestais gyvūnų taukais. Ankstyviausi piešiniai vienspalviai, plokšti, vėlesni – įvairiaspalviai, modeliuoti tonais, perteikiantys siluetą, judesį, apimtį. Vaalio ir Oranės upių pakrantėse vyrauja petroglifai.
17–19 amžiaus dailė
17 a. šalį pradėjus kolonizuoti europiečiams plito profesionalioji dailė. Ją kūrė ne tik dailininkai, bet ir vienuoliai misionieriai, kariškiai, mokslininkai (prancūzų ornitologas F. Le Vaillant’as, 1753–1824; anglų kariškis R. Gordonas, 1741–96). Visuomeniniai ir kulto pastatai buvo puošiami dekoratyvine skulptūra. A. Anreithas (1754–1822) diegė vokiečių rokoko skulptūros stilių. Nuo 1796 buvo kuriami raižiniai, kurie 19 a. atliko daugiausia tapybos ir topografijos reprodukavimo funkciją. 19 a. vyravo tapyba. Dailės raidą veikė anglų dailininkai, daugiausia tapytojai romantikai T. W. Bowleris (1812–69), T. Bainesas (1820–75), F. I’Onsas (1802–69), kurie tapė peizažus, vietinių gyventojų tipažus, buitines scenas. Buvo populiarūs detalūs piešiniai (Ch. Bellas, 1813–82), akvarelės (Ch. Peersas, 1874–1944). Įtaką dailės raidai darė 1864 atidaryta Keiptauno dailės mokykla (vadovas G. C. Robinsonas, 1858–1930). 1871 Keiptaune įsteigta Pietų Afrikos nacionalinė dailės galerija, 1910 – Johannesburgo dailės galerija. 1896 Pretorijoje, Bažnyčios aikštėje, pastatytas pirmasis monumentas – bronzinė Paulio Krugerio statula (skulptorius A. van Wouwas, 1862–1945).
20 amžiaus–21 amžiaus pradžios dailė
Pavėluotai šalyje ėmė rastis 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės modernizmo kryptys. Prie dailės inovacijų prisidėjo Pietų Afrikos Respublikos menininkai, studijavę Londone, Miunchene, Paryžiuje (3–6 dešimtmetyje nemažai jų mokėsi A. Lhote’o studijoje), t. p. olandų kilmės tapytojai ir grafikai F. Oerderis (1867–1944) ir P. Wenningas (1872–1922). Impresionizmo ir postimpresionizmo tendencijas plėtojo H. Naudé (1869–1941), E. A. Volschenkas (1853–1936), R. Prowse (1883–1967), S. Caldecottas (1886–1929), D. Kay (1886–1964), C. Sénèque (1896–1930), W. Kibelis (1903–38), M. van Essche (1906–77), G. Boonzaieris (1909–2005), A. Prelleris (1911–75), T. McCawas (1913–78).
20 a. pirmos pusės tapyboje vyravo neotradicionalizmas, buvo populiarūs peizažai (J. H. Pierneefas, 1886–1957). Plito ekspresionizmas (I. Stern, 1894–1966, M. Laubser, 1886–1966), buvo ryšku Paryžiaus mokyklos įtaka (M. Sumner, 1902–85, P. Berçot, 1898–1970). 1938 įsteigtas dailininkų sambūris Naujoji grupė skelbė kovą visuomenės konservatyvumui, propagavo dailės švietimą, iškėlė Pietų Afrikos Respublikos uolų tapybos vertę (W. Battissas, 1906–82; G. Boonzaieris). Pietų Afrikos Respublikos dailės tradicijų įkvėpti G. Secoto (1913–93), C. Skotnesas (1926–2009), E. Ngatane (1938–71) vaizdavo šalies istoriją, gyventojų buitį. 20 a. skulptoriai (M. Kottleris, 1889–1977, E. Dziomba, 1902–70, išeivis iš Lietuvos L. Lipshitzas, 1903–80, J. Kekana, 1916–95, E. Villa, g. 1920) plėtojo ir modernistinę, ir neoklasicizmo raišką. 20 a. antroje pusėje į meninį gyvenimą įsiliejo ir juodaodžiai dailininkai, išugdyti Ndaleni mokytojų koledže Natalyje; tapytojai A. Tshidiso Motjuoadi (1935–68), E. Legae (1937–99), F. Dumile (1939–91), J. Motau (1948–68), skulptoriai L. Sithole (1931–94), S. Kumalo (1935–88), G. Kubheka (g. 1936) įkvėpimo sėmėsi iš vietinių tradicijų.
5–6 dešimtmečio tapyba pasižymėjo įvairove, kurią skatino dailininkai imigrantai. Vyravo impresionizmo, postimpresionizmo tendencijos (P. Domšaitis, A. Krenzas, 1899–80, J. Welzas, 1900–75), plėtota brutalusis menas, abstraktusis ekspresionizmas. 7–8 dešimtmetyje dėl apartheido buvo remiami tik baltaodžiai dailininkai, jų kūrybą veikė opartas (C. Sash, g. 1925), abstrakčioji dailė (K. Atkinsonas, g. 1939), spalvos lauko tapyba (D. Portway, 1922–93). Skulptūra tapo įvairesnė, sekė vietinių genčių plastika (H. Mavuso, g. 1922, S. Kgwadi Sedibane, g. 1930, E. Ngcobo, 1933–87, N. Mabasa, g. 1938, J. Hlungwani, g. 1923). 20 a. antroje pusėje sparčiai populiarėjo grafika. Baltaodžiai dailininkai ją rinkosi dėl mišrios technikos raiškos (G. Cattaneo, g. 1929), juodaodžiai (J. Maufangejo, 1943–87, A. Mbatha, g. 1941, C. Shilakoe, 1946–72, B. Dhlomo, g. 1956) – dėl sumanymo įgyvendinimo pigumo ir reprodukavimo galimybių. 1968 K. Atkinsonas Keiptaune atidarė eksperimentinę grafikos studiją.
D. Koloane. Nakties šunys (akrilas, popierius, 2005)
Nuo 8 dešimtmečio toliau plėtojama įvairios kryptys ir stiliai. Populiarus naujasis figūratyvumas (R. Hodginsas, 1920–2010, S. Pinkeris, g. 1924), simbolizmas (J. Mason, g. 1938, P. Siopis, g. 1953), abstraktusis ekspresionizmas (B. Ainslie, 1934–86, D. Koloane’as, g. 1938). Medijų meną plėtoja J. Waferis (g. 1953), W. Kentridge (g. 1955), K. Nelas (g. 1955), W. Besteris (g. 1956), B. Searle (g. 1964), A. Alborough (g. 1964). 1993 Pietų Afrikos Respublikos dailininkų kūriniai pirmą kartą buvo eksponuoti Venecijos bienalėje. Iš dailiųjų amatų populiari medžio drožyba, metalo apdorojimas, puodininkystė, audimas, odos dirbiniai. Grahamstowne vyksta kasmetiniai nacionaliniai meno festivaliai, per kuriuos surengiama dešimtys dailės parodų, t. p. spektaklių, koncertų, filmų peržiūrų.
K. Nel. Žvaigždžių gramatika (dulkės ir Atlanto vandenyno druska, medis, 2007)
L: F. L. Alexander Art in South Africa since 1900 Cape Town 1962; E. Brown Africa’s Contemporary Art and Artists. A Review of Creative Activities in Painting, Sculpture, Ceramics New York 1966; H. Fransen Three Centuries of South African Art Johannesburg 1982; D. Elliot Art from South Africa London 1990; E. Berman Art & Artists of South Africa Cape Town 1994.
2972
Pietų Afrikos Respublikos kultūra
Pietų Afrikos Respublikos gamta
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai
Pietų Afrikos Respublikos konstitucinė santvarka
Pietų Afrikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Pietų Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Pietų Afrikos Respublikos ūkis
Pietų Afrikos Respublikos istorija
Pietų Afrikos Respublikos švietimas
Pietų Afrikos Respublikos literatūra
Pietų Afrikos Respublikos architektūra