Piet Ãfrikos Respùblikos gamtà
Pietų Afrikos Respublikos gamtinis žemėlapis
Krantai
Krantai lygūs, daugiausia kalnuoti. Kranto linijos ilgis 2798 kilometrai. Pietinėje pakrantėje yra keletas plačių, mažai į krantą įsirėžusių įlankų (Mosselio, Algoa, Netikroji įlanka ir kitos). Adatos kyšulyje yra piečiausias Afrikos taškas (34° 52' pietų platumos, 20° 00' rytų ilgumos).
pakrantė ties Malmesbury
Camps Bay (Keiptauno priemiestis) pakrantė
Reljefas
75 % Pietų Afrikos Respublikos teritorijos vidutinis aukštis yra daugiau kaip 600 m, apie 50 % teritorijos – daugiau kaip 1000 m; žemumos (iki 200 m) užima tik nedidelę Pietų Afrikos Respublikos dalį. Pietų Afrikos Respublika yra Pietų Afrikos plokščiakalnio pietinėje dalyje.
Šalies šiaurinėje dalyje plyti plati Veldo plynaukštė, į pietus nuo Oranės upės slėnio yra Karoo plynaukščių regionas. Rytuose jis pereina į Aukštajį Veldą (aukštis iki 2000 metrų). Į šiaurę nuo Aukštojo Veldo driekiasi Transvalio aukštuma. Aukštumos paviršius nuolaidus šiaurės kryptimi, Limpopo slėnio link. Aukštumas skiria Witwatersrando kalnagūbris, kuriame gausu naudingųjų iškasenų. Pietų Afrikos plokščiakalnio status išorinis šlaitas palei Atlanto ir Indijos vandenyną sudaro Didžiąją pakopą. Aukščiausia yra jos pietrytinė dalis – Drakeno kalnai (Pietų Afrikos Respublikos aukščiausia viršūnė – Njesuthi kalnas, 3408 m); pietuose yra Stormbergės, Bamboesbergės, Sneeubergės, Nuweveldbergės, Komsbergo, vakaruose – Roggeveldbergės, Kamiesbergės kalnai. Rytinėje Pietų Afrikos Respublikos dalyje išilgai pakrantės ištįsusi plokščia pelkėta žemuma. Pietuose tarp Olifantso ir Sondagso upių žiočių yra raukšlėti Kaapo kalnai.
Trijų trobelių (Three Rondavels) uolos Mpumalangos provincijoje
Liūto galvos kalnas (Keiptauno apylinkės)
Klimatas
Klimatas didesnėje dalyje tropinis žemyninis; vakaruose vyrauja ypač sausas, vidurinėje dalyje – sausas, rytiniame ir pietrytiniame aukštumų regione bei pietinėje pakrantėje tarp Adatos ir East Londono kyšulių – pereinamasis iš sauso į drėgną, rytinėje pakrantėje – drėgnas. Pietinėje pakrantėje klimatas subtropinis jūrinis. Kalnuose ryškus vertikalusis klimato zoniškumas. Vakarinės pakrantės klimatui įtakos turi šaltoji Benguelos, rytinei ir pietinei pakrantei – šiltoji Adatos Kyšulio, pietų pakrantei – šaltoji Vakarų Vėjų jūrų srovės. Atmosferos cirkuliacijai įtaką daro Pietų Atlanto ir Pietų Indijos vandenynų anticiklonai (jų pastovus buvimas lemia nedidelį kritulių kiekį).
Žiemą Pietų Afrikos Respublikos vakarinės dalies klimatą veikia poliarinio fronto ciklonai (pietų Atlanto; stiprūs vakarų vėjai, fenai, gausūs krituliai). Vakarinėje ir pietvakarinėje pakrantėje tuomet būna stiprus rūkas, žemi debesys, vidurinėse Pietų Afrikos Respublikos dalyje – sausas ir saulėtas oras. Pavasarį ir vasarą vakarinei daliai įtaką daro inversinės Atlanto oro masės, rytinei daliai – Indijos vandenyno pasatai. Vidurinėje dalyje dažni viesulai, vakaruose – dulkių audros.
Birželį–rugpjūtį aukščiausia temperatūra vakarinėje pakrantėje 17–20 °C, Pietų Afrikos plokščiakalnyje 16–20 °C, rytinėje pakrantėjė 21–23 °C, žemiausia atitinkamai 7–9 °C, –2–4 °C, 10 °C. Neigiama temperatūra dažniausiai būna Drakeno kalnų aukštesnėse dalyse (90 ir daugiau dienų per metus). Sausį–vasarį aukščiausia temperatūra vakarinėse ir pietinėse pakrantėse 24–26 °C, rytuose 26–28 °C, plokščiakalnyje 28–33 °C, kalnuose aukščiau 1700 m – iki 26 °C; žemiausia temperatūra 15–21 °C.
Daugiausia kritulių iškrinta Drakeno kalnuose (iki 2000 mm per metus) ir Pietų Afrikos Respublikos rytuose (apie 1000 mm), mažiausiai – vakaruose (25–50 mm). Pietvakariuose daugiausia kritulių būna žiemą, rytuose – vasarą, liepą–rugpjūtį būna sniego.
Vidaus vandenys
Blydo upės kanjonas
Didesnę Pietų Afrikos Respublikos dalį apima Oranės (ilgiausia Pietų Afrikos Respublikoje; visas ilgis 1860 km) upės baseinas. Pagal paviršiaus nuolydį upės teka į vakarus, į Atlanto vandenyną. Oranės baseiną nuo upių, tekančių į Atlanto vandenyną pietų ir pietryčių kryptimis, skiria Didžioji pakopa. Šių upių tinklas tankiausias. Jos daugiausia trumpos, vandeningos (dėl gausių kritulių), slenkstėtos. Vienas aukščiausių pasaulyje – Tugelos krioklys (aukštis 948 metrai). Prie upių daug hidroelektrinių. Pietų Afrikos Respublikos vakarinėje dalyje upės daugiausia periodinės, kai kada išdžiūsta ir Oranė (nepasiekusi vandenyno). Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytinė dalis priklauso Limpopo (ilgis 1600 km) upės baseinui (Indijos vandenynas). Upių (ypač Oranės baseino) vanduo dažnai naudojamas drėkinimui. Vidurinėje ir vakarinėje dalyje yra nedidelių, seklių, druskingų, dažniausiai periodiškų ežerų (Verneukpanas, Grootvloeris). Yra tvenkinių, didžiausias – Gariepo.
Dirvožemiai
Šiaurės rytinėje Pietų Afrikos Respublikos dalyje vyrauja derlingi savanų geltonžemiai. Drakeno ir Kaapo kalnuose daugiausia yra kalciažemių, rudžemių, mažiau geležaliumžemių. Derlingiausi Pietų Afrikos Respublikos verstžemių kompleksai susiformavo ant montmorilonitinių molių, Žemutinio Veldo ir Witwatersrando regionuose. Karoo plynaukštėse daugiausia mažai mineralizuoti, akmenuoti, rausvai pilki kalciažemiai, gipsažemiai ir uolėti kalkžemiai. Lygumose, į šiaurę nuo Oranės ir Vaalio upių, vyrauja nederlingi rausvai rusvi smėlžemiai.
Augalija
Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje aptinkama daugiau kaip 20 000 induočių augalų rūšių, t. y. apie 10 % visų pasaulyje žinomų rūšių. Pagal Žemės floristinį padalijimą šalis priklauso Paleotropinei ir Kaapo floristinėms karalystėms. Ypač didele endeminių rūšių įvairove išsiskiria pietinę šalies dalį apimanti Kaapo karalystė, kurioje aptinkama apie 9000 rūšių. Iš jų apie 5700 rūšių, 160 genčių ir 12 augalų šeimų (Bruniaceae, Geissolomaceae, Grubbiaceae, Penaeaceae, Retziaceae, Stilbaceae ir kitos) yra endeminės. Tarp endeminių augalų daugumą (apie 62 %) sudaro žemaūgiai krūmai ir puskrūmiai iš erikinių (Ericaceae) ir protėjinių (Proteaceae) šeimų. Labai didelė astrinių (Asteraceae) šeimos augalų įvairovė. Daugiau kaip 40 % visų endeminių rūšių priskiriamos nykstančių grupei.
Miškai užima apie 1 % teritorijos. Daugiausia jie paplitę drėgnose lygumose Indijos vandenyno vakarinėse pakrantėse ir aukštumų pakraščiuose. Dauguma savaiminių atogrąžų miškų buvo iškirsti, o esantys miškai daugiausia sodinti, juose vyrauja svetimžemiai įvairių rūšių eukaliptai ir pušys. Vidutiniškai šilto klimato regionams būdingų savaiminių miškų, kuriuose auga plačialapiai podokarpai, juodosios okotijos, afrikiniai alyvmedžiai ir kita, labai mažai.
Didžiausią dalį šalies teritorijos užima savanos, kuriose vyrauja įvairių rūšių miglinių šeimos augalai, daug žemaūgių krūmokšnių ir pavienių akacijų. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje kritulių nedaug, todėl vyrauja pusdykumių augalija, kuriai būdinga didelė karpažolių ir alavijų įvairovė. Šiaurės rytinėje šalies dalyje savanas keičia krūmuotosios savanos, kuriose krūmai užima maždaug pusę ar didesnę dalį ploto. Krūmuotosiose savanose pasitaiko baobabų.
Pietvakarinėje teritorijos dalyje, kurią apima Kaapo floristinė karalystė, vyrauja finbos, sudarytos daugiausia iš žemaūgių visžalių krūmų ir krūmokšnių, tarp kurių daugumą sudaro erikinių ir protėjinių šeimų augalai.
849
Gyvūnija
akiniuotųjų pingvinų kolonija Atlanto vandenyno pakrantėje
Gyvena apie 300 rūšių žinduolių. Būdingi plėšrieji: liūtai, leopardai, gepardai, hieniniai šunys, juodnugariai šakalai, surikatos; poranagiai: afrikiniai buivolai, dryžuotieji gnu, karpočiai, žirafos, didieji hipopotamai; neporanagiai: savaniniai zebrai, juodieji ir baltieji raganosiai; gausu afrikinių dramblių, sutinkami babuinai, vamzdžiadančiai. Daug paukščių rūšių. Prie vandens telkinių gyvena Nilo krokodilai. Daug termitų, paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai. Didžiausiame Krugerio nacionaliniame parke gyvena 147 rūšys žinduolių: gausu antilopių impalų (apie 90 000), afrikinių buivolų (15 000), afrikinių dramblių (8000), žirafų (5000), liūtų (1500), yra 507 rūšys paukščių ir 114 rūšių roplių.
2005
Aplinkos apsauga
Pirmasis nykstančius gyvūnus saugantis rezervatas Pietų Afrikos Respublikoje įkurtas 19 amžiuje. Saugomos teritorijos užima apie 8,67 % (106 157km2) sausumos ir 15,5 % (239 038km2) jūros ploto; daugiau kaip 1400 gamtos draustinių, 22 nacionaliniai parkai, daug privačių gamtos parkų ir saugomų teritorijų. Didžiausi nacionaliniai parkai: Krugerio (plotas 19 485 km2, įkurtas 1926), Kalahari Gemsboko (Kalahario Tiesiaragių Oriksų, apie 10 000 km2, įkurtas 1931), Richtersveldo (apie 1600 km2). Kaapo floristinės karalystės saugomos teritorijos, iSmangaliso balažemių parkas, Vredefort Dome’as įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. 10 biosferos rezervatų (UNESCO programa Žmogus ir biosfera). 27 Ramsaro konvencijos (Pietų Afrikos Respublikoje įsigaliojo 1975) saugomos vietovės (plotas 5710,89 km2).
Krugerio nacionalinis parkas
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai
Pietų Afrikos Respublikos konstitucinė santvarka
Pietų Afrikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Pietų Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Pietų Afrikos Respublikos ūkis
Pietų Afrikos Respublikos istorija
Pietų Afrikos Respublikos švietimas
Pietų Afrikos Respublikos literatūra
Pietų Afrikos Respublikos architektūra
Pietų Afrikos Respublikos dailė