Piet Ãfrikos Respùblikos švietmas
17 amžiuje kolonizacijos laikotarpiu pirmąsias mokyklas pradėjo steigti Olandijos evangelikai reformatai. Jose buvo mokoma Biblijos, skaityti, rašyti ir matematikos. 1799 atvykus Londono misionierių draugijos misionieriams mokyklose pradėta dėstyti ir anglų kalba. 19 amžiuje veikė 3 tipų mokyklos – globos, arba kaimo (jose dėstė tik vienas mokytojas), miesto pradinės ir vidurinės mokyklos didžiuosiuose miestuose. 19 amžiaus pirmoje pusėje pradėti steigti koledžai, kurie vėliau tapo universitetais. 1948 įteisinus apartheidą švietimo sistema atspindėjo rasinės diskriminacijos ir segregacijos politiką. Ikimokyklines įstaigas galėjo lankyti tik baltųjų vaikai. Baltųjų vaikams nuo 7 iki 16 metų mokslas buvo privalomas. 1976 įvestas privalomas mokslas afrikiečiams nuo 7 iki 14 metų, kitiems spalvotiesiems (azijiečiams) nuo 7 iki 16 metų arba nuo 7 iki 14 metų. Po apartheido panaikinimo 1997 paskelbtas devynmetis nemokamas ir privalomas mokslas visų rasių 6–15 metų vaikams.
Švietimo sistemą tvarko Pagrindinio mokslo švietimo (pradines ir vidurines mokyklas) ir Aukštojo mokslo ir ugdymo ministerijos. Ikimokyklinis ugdymas neprivalomas (vaikams iki 6 metų), apima vaikų lopšelius (2–3 metų vaikams) ir vaikų darželius (3–6 metų vaikams). 2009 ikimokyklines įstaigas lankė 315 390 mokinių. Bendrojo lavinimo mokykla apima privalomą šešiametę pradinę mokyklą (6–12 metų vaikams), privalomą bendrojo lavinimo žemesnės pakopos vidurinę mokyklą (12–15 metų jaunuoliams), aukštesnės pakopos trimetę vidurinę mokyklą (15–18 metų jaunuoliams) arba dvimetę bendrojo lavinimo profesinę ir technikos mokyklą (15–17 metų jaunuoliams). 2009 buvo 15 260 pradinių mokyklų (7 470 480 mokinių, 193 550 mokytojų), 15 260 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų (4 189 880; 131 450), 4960 bendrojo lavinimo profesinių ir technikos mokyklų (2 212 950; 75 960).
Neįgalieji nuo 3 metų mokosi specialiosiose mokyklose. 2009 buvo 1367 specialiosios mokyklos, 96 530 mokinių.
Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro aukštųjų mokyklų atvirojo ir nuotolinio mokymo centrai (2009 juos lankė 310 260 studentų), jaunimo ir suaugusiųjų alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklos (2009 jas lankė 290 618 asmenų).
Aukštasis mokslas mokamas. Veikia valstybinės ir nuo 1997 privačios aukštosios mokyklos. Yra universitetinės (universitetai ir technologijos universitetai) ir neuniversitetinės (koledžai) aukštosios mokyklos. Universitetinis išsilavinimas įgyjamas per 5–6 metus, neuniversitetinis – 3 metus. 2009 buvo 23 valstybiniai universitetai (2009 juos lankė 799 390 studentų) ir 13 privačių aukštųjų mokyklų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pietų Afrikos universitetas, Keiptauno (įkurtas 1829 kaip koledžas, 1916 gavo universiteto statusą), Natalio (įkurtas 1909 Durbane), Laisvosios Valstybės (įkurtas 1855 kaip koledžas Blumfonteine, 1950 gavo universiteto statusą), Stellenboscho (įkurtas 1866 kaip koledžas, 1918 gavo universiteto statusą), Potchefstroomo krikščioniškasis (įkurtas 1869 kaip koledžas, 1951 gavo universiteto statusą), Witwatersrando (įkurtas 1896 kaip koledžas Johannesburge, 1922 gavo universiteto statusą), Rhodeso (įkurtas 1904 Grahamstowne), Pretorijos (įkurtas 1908), Zululando (įkurtas 1959 Empangeni), Vakarų kyšulio (įkurtas 1960 Bellville’yje), Durbano‑Westville’io (įkurtas 1961), Port Elizabetho (įkurtas 1964), Afrikanų (įkurtas 1966 Johannesburge), Limpopo (įkurtas 2005 Sovengoje) universitetai.
Mokslinius tyrimus atlieka Mokslinių ir pramoninių tyrimų taryba , Pietų Afrikos karališkoji draugija (įkurta 1877 Rondebosche), Pietų afrikanų mokslo ir menų akademija (įkurta 1909 Pretorijoje), universitetai ir mokslo draugijos.
Didžiausios bibliotekos: Johannesburgo viešoji biblioteka, Pietų Afrikos viešoji (įkurta 1818 Keiptaune), Durbano municipalinė (įkurta 1853), universitetų bibliotekos.
Veikia Nacionalinis Pietų Afrikos (įkurtas 1855 Keiptaune), Geologijos (įkurtas 1890 Johannesburge), East Londono (įkurtas 1931), Nacionalinis kultūros istorijos ir po atviru dangumi (įkurtas 1964 Pretorijoje), Hugenotų memorialinis (įkurtas 1967 Franschhoeke) muziejai, Pietų Afrikos nacionalinė galerija (įkurta 1871 Keiptaune).
Pietų Afrikos Respublikos kultūra
2271
Pietų Afrikos Respublikos gamta
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai
Pietų Afrikos Respublikos konstitucinė santvarka
Pietų Afrikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Pietų Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Pietų Afrikos Respublikos ūkis
Pietų Afrikos Respublikos istorija
Pietų Afrikos Respublikos literatūra
Pietų Afrikos Respublikos architektūra
Pietų Afrikos Respublikos dailė