Piet Ãfrikos Respùblikos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Pietų Afrikos Respublikos BVP struktūra (2008)
Pietų Afrikos Respublika – gausi gamtinių išteklių ekonomiškai stipriausia Afrikos valstybė. 2009 BVP sudarė 287,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 505,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 243 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 5823 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Apie 50 % Pietų Afrikos Respublikos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Užsienio skola 73,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2009).
Pramonė
Pietų Afrikos Respublika turtinga naudingųjų iškasenų (randama daugiau kaip 40 skirtingų mineralinių žaliavų). Kasybos pramonė sukuria 9,5 % BVP (2008), joje dirba 3,4 % dirbančiųjų (2007; daugiau kaip 200 000 giluminėse aukso kasyklose).
Daugiausia aukso (apie 11 % pasaulio išteklių), platinos, urano rūdų ir kitų žaliavų telkinių randama prekambro uolienų kristalinio pamato juostoje, ištįsusioje į pietvakarius nuo Witwatersrando. Deimantai kasami į šiaurę nuo Pretorijos, prie Kimberley, Jagersfonteine, Koffiefonteine, Oranės ir Vaalio upių baseinuose. Mezozojaus amžiaus nuosėdinėje dangoje, Aukštojo Veldo regione, Bushveldo komplekse, randama akmens anglių, taip pat vario, alavo, švino, geležies, mangano, volframo, nikelio, chromo (daugiau kaip 75 % pasaulio išteklių), fosforitų, kontinentiniame šelfe – naftos ir gamtinių dujų telkinių. Pietų Afrikos Respublika užima pirmąją vietą pasaulyje pagal aukso, platinos, chromo, vanadžio, ketvirtąją – pagal deimantų gavybą. Naudingųjų iškasenų gavybos svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
deimantų kasykla Richtersvelde (Šiaurės Kyšulio provincija)
1
2004 pagaminta 244,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 80 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos akmens anglimis), 6 % – branduolinė elektrinė (pastatyta 1985, Pietų Afrikos Respublikos pietvakariuose, tarp Keiptauno ir Saldanhos miestų), likusią dalį – hidroelektrinės (daugiausia prie Oranės upės). Elektros energijos produkcija tenkina šalies poreikius, todėl dalis jos eksportuojama į Botsvaną, Lesotą, Namibiją, Svazilandą.
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – mineralinių žaliavų perdirbimas; daugiausia įmonių yra Gautengo provincijoje, Johannesburgo aglomeracijoje. Chemijos pramonė daugiausia sutelkta Modderfonteine, Phalaborwoje, Potchefstroome, naftos chemijos – Keiptaune, Durbane, Sasolbunge, elektrotechnikos ir automobilių gamybos – Port Elizabethe, Keiptaune, East Londone, Johannesburge, Witbanke, juodoji ir spalvotoji metalurgija – Middelburge, Pretorijoje, Newcastle’yje, Johannesburge, Witbanke, cemento – Pretorijoje, Lichtenburge, Port Elizabethe, tekstilės, siuvimo – Worcesteryje, Durbane, Port Elizabethe, East Londone, maisto (daugiausia cukraus, alyvuogių aliejaus, vyno, alaus, vaisių ir daržovių sulčių bei konservų) – visuose didesniuose miestuose. Pietų Afrikos Respublikos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Apie 70 % Pietų Afrikos Respublikos teritorijos užima natūralios ganyklos, 12 % – ariamoji žemė, 1 % – sodai. 13,5 tūkst. kvadratinių kilometrų ariamosios žemės drėkinama. Vyrauja maži privatūs ūkiai, besiverčiantys tradicine žemdirbyste; yra daugiau kaip 60 000 stambių ūkių. Eksportui auginama cukranendrės, vilnamedžiai, daržovės, vaismedžiai (citrinmedžiai, obelys, ananasai), vynmedžiai. Privačiuose ūkiuose daugiausia auginami kukurūzai (pasėlių plotas apie 3,3 mln. hektarų); vienas svarbiausių bantų tautų maisto produktų, taip pat svarbus gyvulių pašaras. Derlius yra gana menkas, priklauso nuo kritulių kiekio (lietingais metais apie 2,4 tonos/hektaras). Pietų Afrikos Respublikos rytinėje (tankiai gyvenamoje) ir pietinėje dalyse daugiausia auginama sorgai, kviečiai, avižos, miežiai, bulvės, saulėgrąžos, arachiai. Augalininkystę plėtoti trukdo klimato sąlygos (ilgi sausrų laikotarpiai), dirvožemio erozija, rūgštieji lietūs, drėgmės trūkumas dirvožemyje riboja dirbamosios žemės plotus. Pietų Afrikos Respublikos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje.
Blydo upės kanjonas
Vyrauja ekstensyvioji gyvulininkystė. Sausuose regionuose veisiama avys, Aukštojo Veldo regione – galvijai, tankiau apgyventose vietovėse – kiaulės, ožkos, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas. Plantacijose (plotas apie 1,5 mln. hektarų) medienos ruošai auginama pušys, eukaliptai. 2006 paruošta 30,1 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2007 sugauta 673 400 tonų žuvų (daugiausia ančiuvių, menkių, sardinių, silkių, skumbrių) ir kitų jūros gyvūnų, 34 837 Nilo krokodilai, surinkta 9600 tonų jūros augalų.
3
4
5
Turizmas
Turizmas sparčiai plėtojamas. 1990 Pietų Afrikos Respubliką aplankė 4,7 mln., 2000 – 6,0 mln., 2006 – 8,5 mln. užsienio turistų. 2006 pajamos iš turizmo sudarė 9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Didžiosios Britanijos, nuolat daugėja turistų iš kitų Europos šalių. Turistų labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, gamtos rezervatai ir kitos saugomos teritorijos, Keiptaunas (Stalo kalnas, botanikos sodas), Vredeforto krateris, Blad Riverio kanjonas, zulų, kosų ir kiti tradiciniai kaimai, kurortai prie Atlanto ir Indijos vandenynų.
Krugerio nacionalinis parkas
Transportas ir ryšiai
2002 automobilių kelių buvo 362 099 kilometrai, iš jų 73 506 kilometrai su kieta danga (greitkelių – 239 kilometrai). Geležinkelių yra 20 872 kilometrai, 90 % jų elektrifikuoti. Geležinkeliai ir plentai Pietų Afrikos Respublikos didžiuosius miestus jungia su kaimyninių valstybių (Botsvanos, Zambijos, Namibijos, Zimbabvės) miestais. Tarptautiniai oro uostai yra Pretorijoje, Durbane, Keiptaune, Johannesburge. Prekybos svarbiausi uostai – Durbanas, East Londonas, Keiptaunas, Mossel Bay, Port Elizabethas, Richards Bay, Saldanha; aptarnaujamos ir gretimos, neturinčios priėjimo prie jūros, valstybės. 2008 buvo įregistruotas 261 prekybinis laivas; prekybinio laivyno tonažas 195 100 bruto tonų. 2002 buvo 847 kilometrai naftotiekių, 1354 kilometrai naftos produktotiekių, 1052 kilometrai dujotiekių, 100 kilometrų dujų produktotiekių.
Bankai
Pietų Afrikos Respublikos centrinis bankas – Pietų Afrikos Respublikos rezervų bankas (South African Reserve Bank, įkurtas 1921, būstinė Pretorijoje). 2010 pradžioje veikė 19 šalies komercinių bankų, 15 kontroliuojančiųjų bendrovių, 13 užsienio bankų skyrių ir 42 užsienio bankų atstovybės. Penkiems didžiausiems bankams – The Standard Bank of South Africa, Absa Bank, FirstRand Bank, Nedbank ir Investec Bank – teko apie 90 % visos bankų sistemos aktyvų.
Pietų Afrikos Respublikos piniginis vienetas – Pietų Afrikos Respublikos randas (rendas), lygus 100 centų, įvestas 1961 vietoj Pietų Afrikos Respublikos svaro. Oranijos mieste galioja miesto vidinė valiuta ora (nepatvirtinta centrinio banko), įvesta 2004.
Johannesburgo vertybinių popierių birža (Johannesburg Stock Exchange, JSE, įkurta 1887) yra didžiausia birža Afrikoje. Johannesburge dar veikia Pietų Afrikos obligacijų birža (Bond Exchange of South Africa, BESA, įkurta 1987), Pietų Afrikos ateities sandorių birža (South African Futures Exchange, SAFEX, įkurta 1990, turi Finansų rinkų ir Žemės ūkio rinkų padalinius) ir AltX (įkurta 2003, prekiauja mažų ir vidutinio dydžio bendrovių akcijomis).
Užsienio prekyba
Pietų Afrikos Respublikos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2007 eksportuota prekių už 64,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 79,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama auksas, deimantai, platina, kiti metalai ir mineralai, mašinos ir prietaisai, vilnos. Importuojama daugiausia mašinos ir prietaisai, chemijos pramonės, naftos, maisto produktai. Pietų Afrikos Respublikos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2009 eksportavo į Pietų Afrikos Respubliką prekių už 10,5 mln. litų, importavo iš Pietų Afrikos Respublikos – už 13,6 mln. litų.
2271
-Pietų Afrikos Respublikos pramonė; -Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkis; -turizmas Pietų Afrikos Respublikoje; -Pietų Afrikos Respublikos transportas; -Pietų Afrikos Respublikos bankai; -Pietų Afrikos Respublikos užsienio prekyba; -Pietų Afrikos Respublikos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Pietų Afrikos Respublikos gamta
Pietų Afrikos Respublikos gyventojai
Pietų Afrikos Respublikos konstitucinė santvarka
Pietų Afrikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Pietų Afrikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Pietų Afrikos Respublikos istorija
Pietų Afrikos Respublikos švietimas
Pietų Afrikos Respublikos literatūra
Pietų Afrikos Respublikos architektūra
Pietų Afrikos Respublikos dailė