Piet Amèrikos indnų mitològija ir relgijos atkuriama iš archeologinių radinių, meno dirbinių, ispanų ir kitų užkariautojų rašytinių šaltinių. Vientiso mito apie pasaulio sukūrimą Pietų Amerikos indėnai neturi. Gausu mitų apie kosminę katastrofą (daugiausia – gaisrą, potvynį, rečiau šaltį, mitinių pabaisų įsiveržimą), sunaikinusią senąjį pasaulį. Yra mitų, pasakojančių ir apie keletą katastrofų, per kiekvieną jų žemėje gyvenusios būtybės žuvusios. Vienų genčių mituose katastrofos priežastys nenurodomos, kitų – įvardijamos kaip kokio nors tabu sulaužymas, dievų nustatytų moralės normų nesilaikymas ir panašiai. Yra mitų ir apie vietinio pobūdžio katastrofas, kai žūva kurios nors genties, gyvenvietės, slėnio ar apylinkės gyventojai. Paplitę mitai apie žmonių atsiradimą pasaulyje po kosminės katastrofos. Pasakojama, kad iki katastrofos veikė mitiniai rasės atstovai (gigantai, burtininkai, žmonės-gyvūnai ir kita) arba kultūriniai herojai. Vieni žmonės-gyvūnai po katastrofos pavirtę tikrais žvėrimis arba paukščiais, kiti – žmonėmis. Tyrinėtojai mano, kad kai kurios gentys mitinius žmones-gyvūnus ilgainiui ėmė garbinti kaip zoomorfinius dievus. Labiausiai paplitę aiškinimai, kad žmonės į žemę atkeliavo iš dangaus, požemio pasaulio, medžių kamienų. Įsikurti žemėje jiems padėjo kultūriniai herojai, po žeme gyvenantiems žmonėms nuleidę virvę išlipti į paviršių, arba pramušę angą, arba nužudę pabaisą, saugančią angą į žemę. Kultūriniai herojai išmokė žmones auginti įvairius kultūrinius augalus, globojo žemdirbius, išvadavo žemę nuo pabaisų, dovanojo ugnį ir panašiai. Mituose apie pasaulio medį sakoma, kad jo kamienas jungia dangų ir žemę, šaknyse (arba prie kamieno) gyvena rupūžė, gyvatė, kartais – jaguaras, kamienu bėgioja voverė. Keliuose mituose pasakojama, kad tam tikru laiku dėl įvairių priežasčių ryšiai tarp dangaus ir žemės nutrūko, todėl dalis žmonių liko gyventi danguje, dalis – po žeme (čia gyvena ir per kosminę katastrofą žuvusių senosios rasės žmonių sielos). Kiti būdingi mitiniai motyvai apie žmonių atsiradimą: žmonės kilę iš kiaušinio, kurį padėjęs dievų siųstas mitinis paukštis, iš piktųjų dvasių sužeisto mėnulio kraujo, sliekų, gyvenusių mitinės pabaisos maiste. Yra mitų apie tai, kad kultūriniai herojai patys sukūrė žmones (nulipdė iš molio, išskobė iš medžio, sužvejojo), arba žmonės yra jų palikuoniai.
Pietų Amerikos indėnų žemdirbių tautos turi daug mitų apie kultūrinių augalų kilmę. Augalus sukūrę kultūriniai herojai, dievai, išmokę žmones juos prižiūrėti, įdirbti žemę. Augalus pagimdo moteris, aukų kūnų dalys virsta augalais ir vaisiais, jie gali išaugti iš mitinio personažo kapo. Augalai gali būti dovanojami arba pavagiami. Mitai apie pasaulio elementų atsiradimą yra tos pačios kilmės kaip ir mitai apie augalų kilmę. Jie atsiranda iš mitinių personažų kūnų dalių, išauga iš jų kapų. Yra mitų apie ugnies ir gėlo vandens atsiradimą. Mituose apie kosmines katastrofas yra aiškinimų, kaip atsirado upės, įvairios reljefo ypatybės. Dauguma genčių turi mitų apie mirties atsiradimą (dažniausia minima priežastis – kosminės tvarkos pažeidimas dėl nemokšiškumo ar aplaidumo). Žmonės, likę dangaus arba požemio pasauliuose, yra nemirtingi, tik žemėje apsigyvenę tapo mirtingi. Sakoma, dievai liepę žmonėms periodiškai keisti odą, kad šie taptų vėl jauni, bet žmonės nesuprato dievų arba jais nepatikėjo. Iš mitų apie dangaus šviesulius gausiausia grupė yra apie saulę ir mėnulį. Jie laikomi broliais, dvyniais, broliu ir seserimi, kartais – sutuoktiniais (saulė yra vyras) arba priešais. Vienų tautų mituose dominuoja mėnulis, kitų – saulė. Yra mitų apie saulę-paukštį, mėnulį, kuris per pilnatį yra vyras, o per delčią moteris. Pažymėtina mitų grupė apie mėnulio dėmių atsiradimą (nurodomos įvairios priežastys: dėl per plonos odos, kad tai įvairių grumtynių pėdsakai, išsitepimas suodžiais ir panašiai), saulės užtemimų priežastis (saulę užpuola dangaus pabaisa, grumiasi saulė ir mėnulis). Sukurta mitų apie žvaigždes ir žvaigždynus. Dauguma žvaigždžių, pasakojama, yra buvusios žmonėmis, šie pateko į dangų prieš nutrūkstant dangaus ir žemės ryšiui. Paplitę mitai apie mitines pabaisas (jaguarus, gyvates) ir demonus, kovojančius su dievais ir kultūriniais herojais, apie žmonėms kenkiančias piktąsias dvasias. Daugelis Pietų Amerikos indėnų genčių turi aukščiausiosios dievybės (dažniausiai saulės dievo, kartais – deivės, dievų pramotės) vaizdinį. Garbinama vaisingumo deivės, zoomorfinės, jūros dievybės. Iš Pietų Amerikos indėnų tautų mitų sistemų išskirtina kečujų mitologija, kuri formavosi antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje, iki 16 a. buvo paplitusi inkų valstybės teritorijoje (inkų religija ir mitologija).