Piet Ãzija, gamtinis regionas Azijos pietuose ir pietryčiuose, apimantis Indostano pusiasalį ir Indokinijos pusiasalį su aplinkinėmis lygumomis, kalnais ir salomis bei didžiausią pasaulyje Malajų salyną. Plotas apie 8 mln. km2.
Reljefas – lygumos (Indo–Gangos, Irravaddi, Kambodžos, Menamo), plynaukštės (Khorato, Boloveno), plokščiakalniai (Dekano, Siangkhoango), kalnynai (Šano, Fipannamo), kalnagūbriai arba jų sistemos (Himalajai, Vakarų Ghatai, Rytų Ghatai, Arakano, Pegu, Taneno, Bilauktango, Luang Prabango, Anamo, Barisano). Klimatas tropinis žemyninis (Indo lygumoje), subekvatorinis musoninis (Indostane, Indokinijoje, Filipinų salyne), ekvatorinis jūrinis (Šri Lankos saloje, Malakos pusiasalyje, Malajų salyne); Himalajuose ryškus vertikalusis klimato zoniškumas. Lygumose per metus iškrinta nuo 90 mm (Tharo dykumoje) iki 3000 mm (Bengalijoje, Kalimantane), kalnuose 500–2500 mm, Assamo kalnuose (Rytų Indija) daugiau kaip 11 000 mm (viena drėgniausių vietovių pasaulyje) kritulių.
Pietų Azijos pakrantė (Payong-Payong paplūdimys, Miniloco isala, Filipinai)
Tharo dykuma (Indija)
Indostano pusiasalis, Indokinijos pusiasalio vakarinė dalis ir Malajų salyno pietinė dalis priklauso Indijos vandenyno, kita Pietų Azijos dalis – Ramiojo vandenyno nuotėkio baseinui. Indijos vandenyno baseino didžiausios upės: Indas, Brahmaputra, Salvinas, Ganga, Irravaddi, Satledžas, Godavari, Narmada, Krišna; Ramiojo vandenyno baseino – Mekongas, Menamas, Hongha. Didžiausi ežerai: Tonle Sapas, Toba, Bay, Thale Sapas; Indostano ir Indokinijos pusiasaliuose daug tvenkinių. Savanos, musoniniai miškai, drėgnieji ekvatoriniai miškai, dykumos (vakaruose), Himalajuose ryškus vertikalusis gamtinių juostų zoniškumas. Apie gyvūnija straipsnyje Indijos-Malajų sritis.
ryžių laukas (Tailandas)
2096