Piet Karpãtai (rum. Carpaţii Meridionali), Transilvãnijos Álpės (Alpi Transilvaniei), kalnai Rumunijos vidurinėje ir pietvakarinėje dalyje; Karpatų dalis, ištįsusi nuo Predealio perėjos rytuose iki Geležinių Vartų tarpeklio pietvakariuose. Už Dunojaus vagos pietų kryptimi pereina į Rytų Serbijos kalnus. Didžiausias aukštis 2544 m (Moldoveanu kalnas), ilgis apie 300 km, plotis apie 70 kilometrų. Svarbiausios perėjos: Predealio (1040 m aukštyje), Turnu Roşu (400 m), Cozijos (309 m), Surduco (513 m), Vulcano (1621 metras).
Susideda iš daugelio kalnagūbrių: Bucegi, Leaotă (tarp Prahovos ir Dâmboviţos upių), Făgăraşo, Iezerio, Piatros, Cozijos (tarp Dâmboviţos ir Olto), Parângu, Şureanu, Cindrelio, Lotru, Căpăţână (tarp Olto ir Jiu), Retezato, Godeanu, Vâlcano, Mehedinţi, Cernos, Ţarcu (tarp Jiu, Timişo bei Cernos) ir Banato (tarp Timişo ir Dunojaus). Pietų Karpatai susiraukšlėjo neogeno pradžioje alpinės kalnodaros metu. Turi masyvų ašinį kristalinį gūbrį, kurio didžioji dalis Karpatų neturi. Pietų Karpatai susidarę iš granitų ir gneisų padengtų juros–paleogeno smiltainiais, tarpukalnėse – iš flišo. Reljefui būdingos plokščios viršūnės (senų peneplenų liekanos), su iškilusiais pavieniais ledynų performuotais trumpais gūbriais. Pietiniai šlaitai statesni už šiaurinius, pietinės priekalnės nepaveiktos raukšlėjimosi, kalvotos, eroduotos. Pietų Karpatai – tektoniškai ir seismiškai aktyviausia Karpatų dalis.
Moldoveanu kalnas
Iš Pietų Karpatų išteka arba juos kerta daug Dunojaus intakų, ilgiausi (Oltas, Jiu, Argeşas, Ialomiţa, Dâmboviţa, Prahova) teka pietų kryptimi. Apatinėje šlaitų dalyje auga bukų ir ąžuolų miškai, aukščiau 900 m – spygliuočių miškai, nuo 1700 m – subalpinės ir alpinės pievos. Naudingosios iškasenos: akmens anglys, valgomoji druska, nafta (pietiniuose priekalniuose), gydomosios mineralinės versmės. Kurortai (Băile Herculane ir kiti), turizmo ir žiemos sporto centrai (Poiana Braşovas, Predealis, Paltinis ir kiti).
Piatra Craiului, Retezato, Semenico ir kiti nacionaliniai parkai, Geležinių Vartų gamtos parkas.
2096