Piet Kãspijos nãftos ir dùjų basenas, gamtinių dujų ir naftingųjų klodų slūgsojimo sritis Azerbaidžane, Sakartvele, Turkmėnijoje, Irane bei Kaspijos jūros akvatorijoje. Plotas apie 200 000 km2 (apie 145 000 km2 Kaspijos jūros akvatorijoje).
Pietų Kaspijos naftos ir dujų baseiną sudarančios nuosėdinės uolienos slūgso Pietų Kaspijos įduboje; naftingieji horizontai rasti kreidos, paleogeno ir neogeno sistemų uolienose, daugiausia įdubos pakraščiuose. Produktyviausi naftos klodai slūgso 1,2–4 km storio smėlinguose ir molinguose plioceno dariniuose. Pietų Kaspijos naftos ir dujų baseiną sudaro keletas atskirų naftingųjų rajonų (didžiausias – Baku naftingasis rajonas). Iki 1989 rasta apie 100 naftos ir gamtinių dujų telkinių (dauguma jūroje); didžiausi – Naftingųjų Akmenų, Bacharo, Kiurovdago, Koturdepės, Okaremo. Nafta perdirbama Baku (Azerbaidžanas), Turkmenbaši (Turkmėnija). Pietų Kaspijos naftos ir dujų baseinas yra vienas seniausių pasaulyje; žinių apie jį randama 9–10 amžiaus istoriniuose šaltiniuose.
Pietų Kaspijos jūros naftos ir dujų baseinas. Naftos ir dujų perdirbimo-transportavimo terminalas (Baku apylinkės)
Pietų Kaspijos jūros naftos ir dujų baseinas. Naftingųjų Akmenų telkinio naftos platformos (Azerbaidžanas)