Pietų Kinijos jūra

Piet Knijos jra (kin. Nan Hai, vietnamiečių k. Bien Dong, tagalų k. Dagat Timog Tsina, malaj. Laut China Selatan, angl. South China Sea), Ramiojo vandenyno pakraštinė jūra prie Azijos pietrytinio kranto, tarp Indokinijos pusiasalio, Malajų salyno, Filipinų ir Taivano salų. Plotas 3 537 000 km², didžiausias gylis 5245 m, vidutinis 1024 m, vandens tūris 3 622 000 km³. Singapūro ir Malakos sąsiauriai jungia Pietų Kinijos jūrą su Andamanų jura (Indijos vandenynas), Taivano sąsiauris – su Rytų Kinijos jūra (Ramusis vandenynas), Karimatos sąsiauris – su Javos jūra (Ramusis vandenynas). Didžiausios įlankos: Siamo, Bac Bo. Didžiausia sala – Hainanas (plotas 34 353 km²), daug mažų salų (Nanšos, Paracelio, Prataso, Bungurano, Anambaso, Lingos, Riau salynai), yra koralų rifų. Į Pietų Kinijos jūrą įteka Mekongas, Hongha, Sidziangas.

Pietų Kinijos jūra (naftos gręžimo platforma)

Krantai daugiausia žemi, vingiuoti (ypač šiaurinis krantas). Jūros vakarinėje ir pietinėje dalyse platus šelfas (gylis 30–80 m), šiaurės rytuose gili dubuma (iki 4000 m). Dugną dengia dumblas, šelfe smėlėtas dumblas, koralai. Dažni povandeniniai žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Klimatas subekvatorinis musoninis, pietuose – ekvatorinis. Vandens paviršiaus temperatūra vasarį nuo 21 °C (šiaurėje) iki 27 °C (pietuose), rugpjūtį – 27–29 °C. Druskingumas 31–34 ‰. Vasarą ir rudenį dažni taifūnai. Pietų Kinijos jūros vakarinėje dalyje teka pietų krypties srovė (žiemą), vasarą – šiaurės krypties, rytinėje dalyje srovės silpnos ir nepastovios. Paros potvynių ir atoslūgių amplitudė 2–4 m, vietomis iki 6 metrų.

Žvejyba (daugiausia sugaunama tunų, silkių, sardinių, jūrinių vėžlių, trepangų). Naftos ir gamtinių dujų gavyba iš telkinių esančių Pietų Kinijos jūros dugne (šelfo zonoje). Intensyvi laivyba.

Didžiausi uostai: Honkongas, Guangdžou (Kinija), Ho Chi Minhas, Hai Phongas (Vietnamas), Gaosiongas (Taivanas), Bankokas (Tailandas), Manila (Filipinai), Kuala Belaitas (Brunėjus), Singapūras.