Pietų Kinijos kalnai

Piet Knijos kalna yra Kinijos pietryčiuose. Apima lanku, išgaubtu į pietus, ištįsusius Nanlingo bei Uišano kalnagūbrius, t. p. kalnų masyvus, esančius į šiaurę (iki Jangdzės žemupio slėnio) ir į pietus (iki Rytų, Pietų Kinijos jūrų ir Taivano sąsiaurio pakrantės) nuo jų. Vakaruose Pietų Kinijos kalnai pereina į Junnano–Guidžou kalnyną. Pietų Kinijos kalnų didžiausias aukštis – 2185 m (Huanggang Šano kalnas), dažniausias 800–1000 metrų.

Pietų Kinijos kalnai yra Pietų Kinijos platformoje. Susidarė kaledoninės kalnodaros metu; kreidos periodu buvo smarkiai suskaidyti disjunktyvinių dislokacijų. Kalnagūbrių ašinės zonos susidariusios daugiausia iš granito ir kitų kristalinių uolienų, pakraštinės – iš klinties, smiltainio, molio skalūno. Paplitęs karstas. Šlaitai labai suskaidyti upių slėnių. Yra alavo, volframo, švino, cinko rūdų.

Klimatas musoninis: subtropinis (šiaurinėje dalyje), tropinis (vidurinėje dalyje), subekvatorinis (pietinėje dalyje).

Augalija būdinga minėtoms klimato juostoms.

-Huanggang Šan