Piet salà (South Island), sala Ramiajame vandenyne; Naujosios Zelandijos didžiausia sala. Plotas 151 215 km2. Apie 1,19 mln. gyventojų (2020). Nuo Šiaurės salos skiria Kuko sąsiauris, nuo Stewarto salos – Foveaux sąsiauris.
Pietų salos kraštovaizdis ties Ohau ežeru
Kranto linija vingiuota, pietvakariuose išraižyta fjordų. Didžiąją Pietų salos dalį užima Pietų Alpės (aukščiausia viršūnė – 3754 m, Kuko kalnas). Rytinė pakrantė yra aliuvinė Canterbury lyguma, pietrytinė – Southlando žemuma ir Otago plynaukštė. Dažni žemės drebėjimai. Klimatas vidutinių platumų jūrinis, šiaurėje – subtropinis. Upių tinklas tankus; jos trumpos, sraunios, vandeningos (didžiausios – Clutha, Waitaki, Rakaia). Daug tektoninių ledyninių ežerų (didžiausi – Pukaki, Te Anau ežeras, Wakatipu). Kalnų šlaituose auga mišrieji ir notofagų miškai. 9 nacionaliniai parkai; 4 nacionalinių parkų (Aspiringo kalno, Fjordlando nacionalinis parkas, Kuko kalno ir Westlando) grupė (Te Wahipounamu) Pietų salos pietvakariniame krante – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1990).
Kasama akmens anglys, auksas. Žemumose intensyvi augalininkystė ir gyvulininkystė. Turizmas. Didžiausi miestai – Christchurchas ir Dunedinas; juose yra jūrų ir oro uostai.
Pietų salą atrado A. J. Tasmano vadovaujama ekspedicija (1642–43).