Piet vandenýnas (Southern Ocean), Antárkties vandenýnas, Pasaulinio vandenyno pietinė dalis, juosianti Antarktidą. Susideda iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų sektorių. Pietų vandenynas apima (einant į rytus nuo 0° dienovidinio): Lazarevo jūrą, Riiserio–Larseno, Kosmonautų jūrą, Sandraugos jūrą, Daviso jūrą, Mawsono jūrą, d’Urville’io jūrą, Rosso jūrą, Amundseno jūrą, Bellingshauseno jūrą, Weddellio jūrą ir Skotijos jūros siaurą pietinį ruožą. Didžiausias gylis 7236 m (Pietų Sandvičo lovio pietuose), dažniausias – 4000–5000 metrų.
Šiaurinė riba sutampa su Antarkties šiaurine riba, t. y. antarktinės konvergencijos zona. Ši riba nepastovi, per metus kinta tarp 48° ir 61° pietų platumos. 19–20 a. Pietų vandenyno šiaurinė riba buvo vedama nuo 35° pietų platumos iki pietų poliaračio. Tarptautinė hidrografijos organizacija (International Hydrographic Organization, IHO) šiaurinę ribą veda 60° pietų platumos lygiagrete (nuo 2000). Pietų vandenyno plotas 20,3 mln. km² (pagal IHO). Vandens paviršiaus temperatūra nuo –2 iki 8 °C. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla, bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7–8 kartus. Netoli jos susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšąlant jūros vandeniui iš jo išstumiamos druskos. Šis vanduo grimzta, po to gelmėse teka į šiaurę. Toliau nuo žemyno esantis šaltas, bet mažiau druskingas paviršinis vanduo tekėdamas šiaurės kryptimi nugrimzta į 2000–3000 m gylį ir sudaro sroves, kurios teka aplink Antarktidą tarp 50°–60° pietų platumos.
Pietų vandenynas (tolumoje – Erebuso ugnikalnis)
Paviršiniame vandenyje gausu planktono ir fitoplanktono. Pietų vandenynas buvo vienas svarbiausių banginių medžioklės regionų iki jos uždraudimo 1988.
Pietų vandenyną pirmą kartą 1650 išskyrė B. Varenius (Vokietija).