pievininkỹstė, augalininkystės šaka, apimanti natūraliųjų pievų ir ganyklų gerinimą, sėtinių pievų ir ganyklų įrengimą, jų naudojimą, žolinių pašarų gamybą. Jau senovės Romoje pievos buvo drėkinamos, tręšiamos (daugiausia pelenais). Nuo 19 a. vidurio jos tręšiamos ir kaulamilčiais, suodžiais, kalkinamos, gipsinamos. 19 a. antroje pusėje pievas pradėta tręšti mineralinėmis trąšomis. Senovėje gyvuliai visus metus buvo ganomi laisvai. Vėliau pradėta ruošti ir šieno atsargas žiemai; šienavimui buvo paliekami lygesni geresni žolynai. Vakarų Europoje pievininkystę intensyviau plėtoti pradėta nuo 18 a. – gerinamos natūraliosios ir įrengiamos sėtinės pievos, ganyklos, auginamos daugiametės žolės ir kiti pašariniai augalai. Išplėtotą pievų ir ganyklų ūkį turi Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija; ten daug kultūrinių ganyklų.
ganykla
Pievininkystė Lietuvoje
Lietuvoje pievų ir ganyklų gerinimu pradėta rūpintis 16–17 amžiuje. Buvo kertami krūmai, naikinami kupstai. Pievininkystės plėtotę stabdė karai, maro epidemijos, įvairios stichinės nelaimės. Pievos apaugdavo krūmais, miškais. 18 a. antroje pusėje Nemuno deltoje pievas pradėta sausinti grioviais, drenažu. Nuo 15 iki 19 a. vidurio pievos užėmė 12–27 % tuometinės Lietuvos teritorijos. Dvaruose imta sėti daugiametes žoles, pievas tręšti srutomis.
Pievų ir ganyklų gerinimu daugiau pradėta rūpintis 1928–40, kai imta labiau plėtoti gyvulininkystę. 1930 natūraliosios pievos užėmė 13,3 %, nuolatinės ganyklos – 8,9 %, pašarinės žolės –7,5 % (visi žolynai – apie 41 % žemės ūkio naudmenų, apie 30 % teritorijos). M. Gregorausko duomenimis (1960), 1939–40 pievų buvo 14,2 %, ganyklų – 9,4 %, pašarinių žolių – 8,9 % (apie 33 % šalies teritorijos), 1951 (atitinkamai) – 11,6 %, 7,2 %, 5,0 % (apie 24 %). Iki 1941 sukultūrintos pievos ir ganyklos (apie 50 tūkst. ha) per karą ir pokariu sulaukėjo, įmirko, apaugo krūmais, laukuose liko mažai dobilų.
1955 imta gerinti pievininkystę (žolininkystę) – didinti žolynų, ypač pievų, ganyklų derlingumą, kultūrinti natūraliuosius žolynus, plėtoti žolių sėklininkystę. Sausinimo, krūmų ir akmenų šalinimo, plotų didinimo, polderių įrengimo ir kitokius žemės kultūrinimo darbus iki 1992 kompleksiškai atliko melioratoriai: 1959 pradėjo sėti žolynus, daugiausia ganykloms, 1966 ganyklose įrengė aptvarus, vandentiekį, laistymą. Sėklas valstybei augino 60–116 žolių sėklininkystės ūkių (auginta 45–75 tūkst. ha sėklažolių). Kultūrinių žolynų sparčiai daugėjo. 1970 natūraliosios pievos ir ganyklos užėmė apie 10,0 %, kultūrinės pievos ir ganyklos – apie 5,4 %, daugiametės žolės – apie 9,0 % (apie 24,5 % teritorijos). 1980 kultūrinės pievos ir ganyklos užėmė apie 11 %, natūraliosios pievos – apie 5,6 %, daugiametės žolės – apie 8,1 % (apie 24,7 % teritorijos). 1990 pievos užėmė apie 4,6 %, ganyklos – apie 13,4 %, daugiametės žolės – apie 9,3 % (visi žolynai – apie 50,7 % žemės ūkio naudmenų, apie 27,3 % teritorijos). Žolės derlius dėl įvairių priežasčių (prasto tręšimo) buvo nedidelis, natūraliųjų pievų ir ganyklų derlius (šienas) buvo 1–2 t iš hektaro (2–5 kartus mažesnis už kultūrinių sėtų ir pagerintų bei daugiamečių žolių derlių). Nemuno žemupio polderiuose 20–25 tūkst ha pievų naudota žolės miltų gamybai.
20 a. 8–9 dešimtmetyje kasmet buvo įrengiama ir atnaujinama vidutiniškai apie 50 tūkst. ha kultūrinių pievų ir ganyklų. Laukuose pašarams kasmet naudota apie 580 000 ha daugiamečių žolių. Už žemių kultūrinimą ir jų naudojimą kultūrinėms pievoms ir ganykloms, kompleksinės technologijos sukūrimą ir įdiegimą žemės ūkio mokslininkams ir praktikams 1976 skirta SSRS valstybinė premija. Iki 1990 sukultūrinta apie 90 % visų žolynų (apie 27 % šalies teritorijos). 20 a. 10 dešimtmetyje atgavę žemę ūkininkai nemažai kultūrinių ganyklų drenuotose žemėse, sausesnių pievų, daugiamečių žolių išarė arba apleido. Nuo 1992 žolynai skirstomi į pievas (pievas ir natūraliąsias ganyklas) ir daugiametes žoles (su kultūrinėmis ganyklomis). 2020 kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos užėmė daugiau kaip 725 tūkst. hektarų.
šienaujama pieva
2042