Pigmaliono efektas

Pigmaliòno efèktas (pagal senovės graikų mitologinio personažo Pigmaliono vardą), nuostatos poveikis socialiniam suvokimui, sąmoningas ar nesąmoningas žmogaus polinkis taip keisti savo elgseną, kad ji atitiktų aplinkinių požiūrį į tą žmogų. Pigmaliono efektas aiškinamas tuo, kad žmonės dažniausiai teigiamai veikia (skatina) asmenį, apie kurį yra geresnės nuomonės, kurį labiau vertina. Pavyzdžiui, mokytojas du vienodų gabumų moksleivius gali nevienodai paskatinti remdamasis skirtingu savo požiūriu į juos. Jei labiau paskatintas moksleivis gauna geresnius pažymius, tai dar labiau įtikina mokytoją, kad jo požiūris į tą moksleivį buvo teisingas. Tą patvirtino Jungtinių Amerikos Valstijų psichologų R. Rosenthalio ir L. Jacobson 1968 pradinėse mokyklose atliktas tyrimas (veikalas Pigmalionas klasėje / Pygmalion in the Classroom 1968 ²1992). Jei žmogui priskiriamos neigiamos savybės, ilgainiui jis gali imti elgtis taip, kad tas neigiamas nuostatas ar lūkesčius pateisintų. Vadyboje Pigmaliono efektas dažnai naudojamas kaip darbuotojų motyvavimo priemonė, tai yra jei vadovas iš savo pavaldinių tikėsis kuo geresnio darbo rezultato ir jie patys tikės savimi, tuo didesnė tikimybė, kad toks rezultatas ir bus pasiektas. Sulaukę pagyrimo ir paskatinimo pavaldiniai sąmoningai ar nesąmoningai sieks geresnių rezultatų.