pigmentãcija (lot. pigmentum – dažai), žmogaus biologinių struktūrų (odos, akių, plaukų) spalvotumas. Lemia pigmentas melaninas, gaminamas specializuotose ląstelėse melanocituose. Žmonių odos pigmentacija įvairuoja nuo beveik juodos (didelė melanino koncentracija) iki beveik bespalvės (šviesiai rausva dėl prasišviečiančių poodžio kraujagyslių). Visiškas arba beveik visiškas melanino nebuvimas vadinamas albinizmu. Melaninas yra 2 tipų – feomelaninas (raudona spalva) ir eumelaninas (tamsiai ruda spalva). Melanino kiekį ir tipą lemia 4–6 nevisiškai dominuojantys genai, kiekvienas jų turi po kelis alelius, todėl galima didelė odos atspalvių įvairovė. Melaninas sugeria ultravioletinius spindulius ir saugo gilesnius audinius nuo žalingo jų poveikio, bet didelis melanino kiekis sutrikdo vitamino D sintezę gilesniuose odos sluoksniuose. Odos pigmentacijos geografinis pasiskirstymas daugiausia ir atspindi šią adaptacinę reikšmę (vadinamasis Glogerio dėsnis): žmonės, kilę iš arčiau pusiaujo esančių platumų arba aukštikalnių, pasižymi tamsesne odos pigmentacija. Kultūrinė adaptacija gali šią taisyklę iškreipti (pvz., eskimams, nors ir gyvenantiems šiaurinėse platumose, būdinga tamsoka odos pigmentacija – manoma, dėl to, kad jų tradicinės mitybos pagrindas yra žuvys, kurios užtikrina pakankamą vitamino D kiekį). Melaninas gali nudažyti ir gleivines (tamsiai pigmentuotų populiacijų lūpas). Strazdanų atsiradimą lemia feomelaninas odoje (čia jo paveldimumas autosominis dominantinis). Odos pigmentacijos skirtumai yra labiausiai pastebimas fenotipinis požymis, dažnai naudojamas žmonių populiacijoms klasifikuoti. Dažnai tokios klasifikacijos turi kultūrinį atspalvį (rasė, rasizmas). Plaukų spalvą lemia melanino kiekis ir tipas plauko stiebo žievinėje dalyje: eumelanino (tamsi spalva) ir feomelanino (rausva spalva). Eumelanino kiekis, kaip ir odos pigmentacija, manoma, yra kontroliuojamas 4–6 genų lokusų. Rudi plaukai susiję su recesyvinio feomelanino geno homozigotiškumu. Sutrikus melanino gamybai plaukai praranda spalvą (pražyla). Akių spalvą lemia eumelanino kiekis, padėtis akies rainelės epitelyje ir pačioje rainelėje. Jei išoriniuose sluoksniuose pigmento nėra, rainelė yra žydros ar pilkšvos spalvos. Kai pigmento išoriniuose sluoksniuose daug, rainelė yra įvairių rudų atspalvių. Akių rainelės pigmentacijos paveldimumas sudėtingas. Manoma, kad akių spalvą lemia ne mažiau kaip 3 genai su adityviu poveikiu ir nevisiškuoju dominavimu. Europoje pastebimas odos, akių ir plaukų pigmentacijos tam tikras ryšys, tačiau jis nėra absoliutus, ypač Vidurio Europoje. Pasitaiko populiacijų su tamsia plaukų ir šviesia akių pigmentacija; Baltijos jūros pietiniame krante nereti individai su labai šviesiais plaukais ir rusvomis akimis.
1390