pigmeñtai (lot. pigmentum – dažai), spalvotos organinės medžiagos, lemiančios organizmų arba jų organų spalvą. Susidaro augalų ir gyvūnų audiniuose. Raudoną kraujo spalvą lemia hemoglobinas, augalams žalią spalvą suteikia chlorofilas.
antocianinas suteikia šioms našlaitėms tamsiai violetinę pigmentaciją
Augalų žiedams, vaisiams, daržovėms raudoną, mėlyną, geltoną, oranžinę ir violetinę spalvą suteikia antocianinai (yra antioksidantai, neutralizuoja laisvuosius radikalus) ir karotinoidai. Odos ir plaukų spalva priklauso nuo pigmento melanino (kuo jo daugiau, tuo tamsesnė oda ir plaukai), akių – nuo regos pigmento rodopsino. Moliuskų, aukštesniųjų vėžiagyvių ir kai kurių voragyvių kraujui melsvą spalvą suteikia hemocianinas. Pigmentai atlieka ir kitas funkcijas: sugeria šviesos spinduliuotę ir ją naudoja fotosintezei (chlorofilas), yra asimiliatoriai (pvz., melsvadumbliuose – fikocianas ir fikoeritrinas), apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės (pvz., augaluose – antocianai, gyvūnuose – melaninas), padeda organizmui justi šviesą (pvz., augaluose – fitochromas, mikroorganizmuose – hematochromas), išnešioja organizme deguonį (citochromai, hemocianinas, hemoglobinas).