pigmeñtinės ląstẽlės (lot. pigmentum – dažai), žmogaus ir gyvūnų ląstelės, turinčios pigmentų. Nuo pigmentinių ląstelių priklauso kūno dangos, akių, tam tikrų vidaus organų ir audinių spalva. Pigmentinės ląstelės kilusios iš nervinės skiauterės. Būna įvairių formų, dažniausia šakotos, citoplazmoje turi daug membraninių granulių, kuriose yra tam tikras pigmentas. Pigmentinės ląstelės yra dviejų rūšių: melanocitai ir chromatoforai. Žmogaus chromatoforais vadinamos ląstelės yra ne gaminančios, o tik kaupiančios su maistu gautą pigmentą (melaniną, hemosideriną, rodopsiną). Šaltakraujų gyvūnų chromatoforai yra ląstelės, gaminančios ir kaupiančios įvairius pigmentus. Pagal pigmento spalvą jie skirstomi į grupes: ksantoforai (geltoni), eritroforai (raudoni), iridoforai (atspindintys ar keičiantys spalvą), leukoforai (balti), melanoforai (juodi ir rudi) ir cianoforai (mėlyni). Kai kurių gyvūnų (medvarlių, chameleonų) chromatoforai, veikiami hormoninių ar nervinių veiksnių, gali išsiplėsti ar susitraukti, juose esančios pigmento granulės gali keisti savo vietą ląstelėje – taip gyvūnai geba keisti spalvą, sukurti daug skirtingos spalvos odos raštų. Kai kurių bestuburių (galvakojų moliuskų) chromatoforai su juos gaubiančiais raumenimis sudaro specializuotus organus, kurių pagalba keičia odos spalvą. Chromatoforais dar vadinami dumblių chloroplastai.
2064