pijõrai, Regulnių kunig vagšų Diẽvo Mótinos pamaldžiõsios mokỹklos òrdinas (lot. Ordo Clericorum Regularium Pauperum Matris Dei Scholarum Piarum, SP arba SchP), katalikų vienuolių ordinas. Tikslas – krikščioniškas jaunimo auklėjimas mokyklose. 2010 pijorai veikė 32 Europos (Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir kitur), Azijos (Filipinuose, Indijoje, Japonijoje), Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse. Generalinė kurija Romoje.
Pijorų ištakos siekia 1597, kai Romoje prie Šv. Daratos bažnyčios kunigas Juozapas Kalasantas (1767 paskelbtas šventuoju) atidarė mokyklą neturtingiems vaikams, kurioje buvo mokoma ne tik katekizmo, bet ir kitų disciplinų. Juozapas Kalasantas 1617 įkūrė ordiną, 1621 parašė regulą. 1622 ordiną patvirtino popiežius Grigalius XV, pirmuoju generolu paskyrė Juozapą Kalasantą. Prie vienuolynų pijorai steigė pradines mokyklas neturtingiems vaikams, gimnazijas, kolegijas, prie jų išlaikė konviktus studentams apgyvendinti. Buvo sukūrę švietimo sistemą, kurią lanksčiai taikė atsižvelgdami į vietos poreikius. Pijorų mokyklose buvo mokoma kalbos dalykų, literatūros, matematikos, filosofijos, retorikos, gamtos mokslų, diplomatikos, istorijos, teisės, piešimo. Turėjo bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus, šiltadaržius, kai kur ir observatorijas. Rengdavo scholastinius disputus, vaidindavo aktualiomis temomis – rengdavo posėdžius, valdovų rinkimus, teismo, tribunolo posėdžius ir kita. Pijorai greitai išplito Italijoje ir Ispanijoje, Lenkijoje (atvyko 1641 Vladislovo Vazos kvietimu, 1665 įkurta Lenkijos provincija), po 1689 veikė ir Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje. 1639 Florencijoje įkūrė matematikos mokyklą ir pradėjo astronomijos tyrimus su G. Galilei’umi; Florencijos observatorija savo tyrimais buvo garsi iki pat 19 a. pabaigos. 1646 pijorų ordinas panaikintas (veikė kaip kunigų sąjunga), 1656 atkurtas. Nuo 1700 mokė ir gimnazijose, kolegijose. Švietimo veikloje varžėsi su jėzuitais, 1773 jų ordiną panaikinus perėmė didelę dalį jų mokyklų, daug kur vadovavo kolegijoms, seminarijoms, profesoriavo garsiuose universitetuose. 1784 Europoje buvo 218 vienuolynų. 19 a. 9 dešimtmetyje dauguma pijorų mokyklų buvo sekuliarizuotos.
LIETUVOJE pijorai įsikūrė 17 a. pirmoje pusėje. Pirmieji vienuolynai Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro maršalkos J. K. Dolskio iniciatyva įsteigti Lucko vyskupijoje Dombrovicuose (dabar Dubrovicai, Rovno srityje; veikė 1684–1832; pastatydino medinę, 1740 – mūrinę bažnyčią, 1688–1831 – kolegiją; valdė kelis kaimus su 284 valakais žemės, 320 namų) ir Liubešuve (Pinsko apskr.; veikė 1689–1854; pastatydino bažnyčią, vienuolyną, noviciatą, 1693–1842 veikė kolegija, konviktas). 1736 įkurta Lietuvos pijorų provincija, pirmasis provincijolas T. P. Tyminskis. Lietuvos pijorų provincijai priklausantys vienuolynai veikė Międzyrzecze (Liublino vaivadija, 1702–1856, iki 1797 priklausė Lenkijos pijorų provincijai; 1703–1832 veikė kolegija), Ščiutine (1718–1832; čia buvo provincijolo rezidencija, veikė noviciatas, pijorų kunigų seminarijos filosofijos ir teologijos studijos, kolegija, joje mokėsi S. B. Jundzilas, K. Narbutas, M. D. Dogelis), Vilniuje (1726–1842; 1726–1807 – konviktas ir mokykla, 1731–41 – vieša retorikos mokykla, kunigų seminarija, nuo 1775 veikė noviciatas, turėjo didelę biblioteką, valdė kelis dvarus), Panevėžyje (1727–1832; pastatydino medinę bažnyčią, 1803 – naują akmenų mūro bažnyčią, veikė mokykla, kolegija; čia mokėsi architektas L. Gucevičius), Geranainyse (1730–1842; 1738–41 veikė mokykla), Varanave (įsikūrė 1735, pastatydino bažnyčią, valdė parapiją, 1738–41 ir 1753–56 veikė dviklasė mokykla), Zelvoje (Gardino sr.; 1740–1832; veikė retorikos mokykla), Lužkuose (Dysnos apskr.; 1745–1832, mokykla, gimnazija), Ukmergėje (1742–1845; mokykla veikė 1745–1837), Raseiniuose (apie 1743–1831; pastatydino medinę bažnyčią, 1785 – naują bažnyčią ir vienuolyną, apie 1747–1831 veikė mokykla, biblioteka), Vitebske (įsikūrė apie 1751), Dubrovnoje (Vitebsko sr.; įsikūrė 1875), Lydoje (1756–1834; mokykla ir 2 konviktai), Drohičine (1774–apie 1845), Polocke (kolegija 1822–30), Sankt Peterburge (1825–62). Prie visų vienuolynų veikė mokyklos ar kolegijos. Pijorų švietimo reformatoriaus Stanislovo Konarskio pertvarkytose mokyklose buvo mokoma ir gamtos mokslų, užsienio kalbų, aritmetikos, istorijos, etikos, logikos, kuriamos bibliotekos, laboratorijos, botanikos sodai. 18 a. ypač garsėjo Vilniaus pijorų kolegija (įsteigta 1726). Jos rektorius M. D. Dogelis 1758–64 išleido Lenkijos ir Lietuvos istorinių dokumentų rinkinį, K. Narbutas 1769 – pirmąjį logikos vadovėlį lenkų kalba Logika, arba Samprotavimo ir sprendimo mokslas. 1790–92 Vilniaus pijorų kolegijoje dėstė S. B. Jundzilas. Po 1831 sukilimo pijorų vienuolynai ir mokyklos buvo uždaryti.
2271