Pjus IV (lot. Pius IV), tikr. Giovanni Angelo de Medici 1499 03 31Milanas 1565 12 09Roma (palaidotas Šv. Petro bazilikoje, vėliau palaikai perkelti į Švč. Mergelės Marijos Angelų bažnyčią Romoje), popiežius (1559).
Biografijos faktai
Kilęs iš nežymios milaniečių šeimos; nepaisant to, savo herbe panaudojo kai kuriuos garsiosios Medici iš Florencijos giminės ženklus. Studijavo filosofiją, teisę ir mediciną Pavijoje ir Bolonijoje. Nuo 1526 dirbo įvairiose tarnybose Popiežiaus valstybėje. 1542–43 apaštalinis komisaras, nuo 1546 generalinis komisaras popiežiaus kariuomenėje. 1545 Ragusos (dabar Dubrovnikas) arkivyskupas, 1549 kardinolas.
Pontifikatas
Išrinktas popiežiumi nepritarė popiežiaus Pauliaus IV inicijuotoms reformoms, pripažino Ferdinandą I Šventosios Romos imperatoriumi. 1560 paskyrė sūnėną Karolį Boromiejų kardinolu ir Milano arkivyskupu. 1562 atnaujino, 1563 baigė Tridento susirinkimo darbą, patvirtino jo nutarimus (bulė Benedictus Deus et Pater 1564), paskelbė Tridento susirinkimo tikėjimo išpažinimą Professio fidei Tridentinae (bulė Iniunctum nobis). Vykdydamas Susirinkimo nutarimus parengė naują katekizmą, peržiūrėjo Draudžiamųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum), apribojo inkvizicijos veiklą, pertvarkė Romos kurijos įstaigų darbą. Suteikė leidimą kai kuriuose kraštuose (Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje) dalyti Komuniją abiem pavidalais ir pasauliečiams. Rėmė menus ir mokslą. Įsteigė Romoje popiežiškąją spaustuvę knygoms visomis kalbomis leisti. Skyrė daug lėšų statyboms Romoje ir kituose miestuose, gyventojams padidino mokesčius. 1565 buvo organizuotas pasikėsinimas į Pijų IV; nepavyko.
Pijus IV (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
908