Pijus V

Pjus V (lot. Pius V), tikr. Antonio Michele Ghislieri 1504 01 17Bosco Marengo (prie Alessandrijos, Pjemonto sr.) 1572 05 01Roma, popiežius (1566). Šventasis (1712; šventė – balandžio 30). Dominikonas (1518).

Biografijos faktai

Studijavo Genujoje; 1528 įšventintas kunigu. Dėstė filosofiją ir teologiją Pavijoje. Buvo dominikonų Lombardijos provincijos provincijolas, Como (Lombardijos provincija) vyskupijos inkvizitorius, nuo 1550 Romos inkvizicijos generalinis komisaras. Nuo 1556 Sutri ir Nepi vyskupas. 1557 kardinolas. Nuo 1558 Romos Bažnyčios didysis inkvizitorius, nuo 1560 Mondovi vyskupas.

Pontifikatas

Išrinktas popiežiumi ir toliau dėvėjo baltą dominikono abitą; po jo visi popiežiai ėmė dėvėti baltą sutaną. Išleido Tridento susirinkimo nutarimų reikalavimus atitinkančius Romos katekizmą (Catechismus Romanus 1566), Romos brevijorių (Breviarum Romanum 1568), Romos mišiolą (Missale Romanum 1570). Patvirtino dabar galiojančią Sveika, Marija (lotynų kalba Ave Maria) maldos formą. Uždraudė vakarais aukoti šv. Mišias (bulė Sanctissimus 1566; draudimas galiojo net ir Velyknakčiui; vakaro šv. Mišias vėl pradėta aukoti II pasaulinio karo metais, apribojimai galutinai panaikinti 1957). 1567 paskelbė Tomą Akvinietį Bažnyčios Mokytoju. Apribojo žydams gyvenimo vietos pasirinkimo laisvę (bulė Haebrorum Gens 1569). Reformavo Romos kuriją, reikalavo, kad dvasininkai reziduotų savo paskyrimo vietose; reikalavo steigti kunigų seminarijas.

Pijus V (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)

Kovojo su nepotizmu ir simonija, stiprino inkviziciją. Rėmė kovą su hugenotais, nepripažino Prancūzijoje sudarytos religinės Saint-Germaino taikos (1570) tarp katalikų ir hugenotų. 1570 ekskomunikavo Anglijos karalienę Elžbietą I, paneigdamas jos teisę paveldėti Anglijos karūną (paskutinis atvejis istorijoje, kai popiežius atima teisę pasaulietiniam valdovui vadovauti valstybei). Karalienės ekskomunikavimas paskatino anglikonybės išpažinėjus persekioti katalikus. Kartu su Ispanija ir Venecija subūrė Šventąją lygą kovai su turkais. Po Šventosios lygos laivyno pergalės (1571) Lepanto įlankoje įvedė Marijos Nugalėtojos šventę (dabar ji vadinama Rožinio Švč. Mergelės Marijos, kai kur – Švč. Mergelės Marijos, Rožinio karalienės, švente).

908