Pikardijà (Picardie), istorinė sritis ir buvęs administracinis regionas (1960–2015) Prancūzijos šiaurėje, į šiaurę nuo Paryžiaus. Šiaurės vakaruose prieina prie Lamanšo sąsiaurio. Administracinis regionas apima Aisne’os, Oise’os ir Somme’os departamentus.
2016 Pikardijos ir Šiaurės‑Pa de Kalė regionai sujungti į Aukštutinės Prancūzijos regioną.
Plotas 19 399 km2. 1,93 mln. gyventojų (2015). Centras ir didžiausias miestas – Amiens’as (134 700 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Beauvais (57,1), Saint‑Quentinas (53,6), Compiègne’as (40,6).
Gamta
Paviršius žemas: Paryžiaus Baseino šiaurinė dalis ir Flandrijos žemumos pietinis pakraštys. Plačiais slėniais teka Somme’os (į Lamanšo sąsiaurį), Oise’os, Aisne’os upės (Senos baseinas); yra kanalų.
Ūkis
Ekonominiu atžvilgiu stipresnė Pikardijos pietinė dalis (į nedidelius jos miestus 20 a. 7–8 dešimtmetyje buvo iškelta dalis Paryžiaus pramonės įmonių). Maisto (cukraus, pieno; Pikardijoje pagaminama apie 40 % Prancūzijos cukraus produkcijos), stiklo, tekstilės, gumos (Goodyear Dunlop Tires France SA padangų gamybos įmonės Amiens’e), farmacijos, metalo apdirbimo pramonė, automobilių (Montataire, Amiens’e), žemės ūkio mašinų, dviračių gamyba. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Apie 70 % Pikardijos teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, iš jų apie 60 % – ariamoji žemė. Dideliuose (vidutiniškai 50 ha), labai mechanizuotuose ūkiuose auginama cukriniai runkeliai, kviečiai, miežiai, avižos, rugiai, bulvės ir kitos daržovės, veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), kiaulės. Vynuogininkystė (Aisne’os departamente).
Turizmas; lankomiausi objektai: Amiens’as (gotikinė Dievo Motinos katedra – nuo 1981 pasaulio paveldo vertybė; Pikardijos muziejus), Beauvais (aukščiausia Europoje gotikinė Šv. Petro katedra), Chantilly, Compiègne’as. Per Pikardijos teritoriją eina Paryžiaus–Londono greitaeigė geležinkelio linija (dalis eina Eurotuneliu), Paryžiaus–Lille’io–Briuselio greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė.
Istorija
Ikiistoriniais laikais čia gyveno keltiškos ambjenų, belovakų ir svesionų gentys. 1 a. pr. Kr. jas nukariavo romėnai ir įkūrė Belgiškosios Galijos provinciją. Apie 435 dabartinės Beauvais apylinkes nusiaubė Atilos vadovaujami hunai.
5 a. pabaigoje dabartinės Pikardijos teritoriją užėmė frankai. Pikardija buvo svarbi jų valdų dalis, bet vėliau ją dažnai siaubė normanai. Frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo įpėdiniams dalijantis palikimą pagal 843 Verdeno sutartį Pikardija nominaliai atiteko Prancūzijos karalystei. 9–10 a. čia susikūrė savarankiškos Boulognės, Montreuil’aus, Ponthieu, Amiénois, Vermandois, Laonnois grafystės. Karalius Pilypas II Augustas 1185 prisijungė Amiénois ir Vermandois. Ponthieu 1279–1369 buvo Anglijos lenas, kurį Prancūzija prisijungė karu; pagal 1435 Arraso sutartį ją ir kelias gretimas teritorijas gavo Burgundijos kunigaikštis Pilypas Gerasis mainais už atsisakymą remti Angliją. 1477 žuvus Karoliui Didžiajam visa Pikardija tapo Prancūzijos valda. 1493 Artois atiteko Burgundiją paveldėjusiems Habsburgams, Pikardija tapo pasienio provincija (buvo iki 1659 Pirėnų taikos).
1790 Prancūziją skirstant departamentais didžiojoje Pikardijos dalyje sudarytas Somme’os departamentas, kita teritorija suskirstyta į Aisne’os ir Oise’os departamentus. 18–19 a. Pikardijos miestai suklestėjo. Per I pasaulinį karą čia vyko dideli mūšiai (Marnos, Somme’os, Aisne’os), dykynėmis virto apie 500 000 ha žemės, apie 150 000 pastatų sugriauta, Pikardija labai nukentėjo ir per II pasaulinį karą. Atstačius ūkį 1960 buvo įkurtas Pikardijos administracinis regionas, nuo 1982 jį administruoja Regiono taryba.