Piła (Pilà), miestas Lenkijos šiaurės vakarinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į šiaurę nuo Poznanės; apskrities centras.
71 735 gyventojai (2021).
Piła įsikūrusi prie Gwdos upės (Notećės intakas). Per Piłą eina Szczecino–Bydgoszcziaus–Torunės, Koszalino–Poznanės automobilių keliai; geležinkeliai į Poznanę, Bydgoszczių, Gdanską, Koszaliną, Szczeciną, Gorzów Wielkopolski.
Elektrotechnikos, elektronikos (Philips Lighting Poland SA, Philips Lighting Electronics bendrovių įmonės), poligrafijos (Quad/Winkowski Sp., Agora S. A. bendrovių spaustuvės), maisto (bulvių gaminių, kavos skrudinimo), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, siuvimo pramonė, geležinkelio riedmenų remonto įmonė, aliuminio liejykla. Naftos ir gamtinių dujų paieškų bendrovė NAFTA (giliausias jos išgręžtas gręžinys daugiau kaip 6000 m). Turizmas. Aeroklubas (buvusiame kariniame aerodrome).
Aukštoji specialioji, aukštoji verslo mokyklos, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto, Poznanės ekonomikos akademijos, Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademijos, Olsztyno Varmijos Mozūrų universiteto filialai. 2 bibliotekos (apskrities ir miesto viešoji). S. Staszico (gimė Piłoje 1755) memorialinis, krašto muziejai.
Tarptautinis folkloro festivalis Bukowińskie Spotkania (vyksta birželį). Daug sporto ir poilsio objektų, parkų. Miesto teritorijoje yra Kuźniko gamtos rezervatas (Piłos šiaurinėje dalyje), 7 ežerai, dirbtinis vandens telkinys.
2271
Architektūra
Bažnyčios: neogotikinė Šv. Stanislovo Kostkos (1896), neobarokinė Šventosios Šeimos (1915), modernistinė Šv. Antano (1930, architektas H. Herkommeris). Senasis arsenalas (1844), klasicistinis masonų ložės pastatas (19 a. vidurys, dabar aukštoji mokykla), neorenesansinio senojo pašto fragmentai (1895), mokytojų seminarijos neogotikinis (1904, dabar mokykla), gimnazijos modernistinis (1931) pastatas.
2271
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1449. Tuo metu jau turėjo miesto teises. 1626 nusiaubta gaisro, 1655 ir 18 a. pradžioje – Švedijos kariuomenės. 17 a.–19 a. pradžioje svarbus gelumbės, nuo 18 a. pabaigos – ir šilko audimo centras. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772 atiteko Prūsijai, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Poznanės didžiajai kunigaikštystei (vėliau Prūsijos Poznanės provincija). Iki 1945 Piła vadinta Schneidemühliu. 19 a. pradėta plėtoti pramonė, I pasaulinio karo išvakarėse pastatytas vienas didžiausių to meto Vokietijoje lėktuvų fabrikų. Po karo miestas, kuriame gyveno daugiausia vokiečiai, kitaip negu diduma Poznanės provincijos, liko Vokietijai. Nuo 1922 jis buvo naujos provincijos – Poznanės ir Vakarų Prūsijos pasienio markos – centras. Tarpukariu sparčiai plėtojosi.
Per II pasaulinį karą svarbus karo pramonės centras, 1945 pradžioje įtvirtintas, per karą sugriauta apie 90 % miesto centro pastatų.
1945 atiteko Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu. Gyventojai vokiečiai buvo iškelti į Vokietiją. 1975–98 Piła buvo vaivadijos, 1946–1951 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271
Schneidemühl