Pilėnų gynimas

Pilnų gynmas, 1336 02 lietuvių gynimasis nuo Vokiečių ordino ir jo talkininkų Pilėnų pilyje. Pilėnų vieta nenustatyta; dažnai ji tapatinama su pilimi Punios piliakalnyje, bet labiau tikėtina ją buvus prie Nemuno žemupio. Vokiečių ordino ir kryžininkų kariuomenė (vadas – ordino didysis magistras Dietrichas von Altenburgas) apsupo Pilėnus 02 24. Perdėtais kryžiuočių kronikų duomenimis, pilyje buvę apie 4000 žmonių, vadovaujamų kunigaikščio Margirio. Kilus gaisrui ir dėl priešo persvaros negalėdami ilgiau kovoti, po kelių parų gynėjai, anot vokiečių kronikininkų, sukrovė didelį laužą, į kurį pirma sumetė visą turtą, paskui žudė vaikus, sužeistuosius, ligonius ir mėtė juos į ugnį; žudėsi patys. Margiris nusidūrė pilies rūsyje, pirma nudūręs žmoną. Pilis sudegė. Sunaikinę Pilėnus kryžiuočiai su kryžininkais grįžo į Prūsiją. Pilėnų gynimas – daugelio meno kūrinių tema.

Margiris, Pilėnų kunigaikštis, kovoje su kryžiuočiais (aliejus, 19 a., dailininkas Vladislovas Konstantas Majeranovskis)

-Pilėnai

L: R. Varakauskas Pilėnų gynimas Vilnius 1960; D. Baronas, D. Mačiulis Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda Vilnius 2010.

1777