Piliakalnių piliakalnis

Piliakalni pliakalnis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Piliakalnių kaimo (Bartninkų seniūnija), Aistos kairiajame krante. Įrengtas kalvoje. Aikštelė trikampė, 29 × 43 m dydžio. Ji buvo apjuosta iki 7 m aukščio ir 25 m pločio pylimu, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Pietrytinėje aikštelės pusėje yra 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Jo šlaitai statūs, grįsti akmenimis. Į vakarus ir šiaurę nuo Piliakalnių piliakalnio yra papilys, jo puslankio formos 70 × 200 m dydžio aikštelės kraštus iš vakarų ir šiaurės juosia lanko formos 1,5–2 m aukščio, 10 m pločio ir 190 m ilgio pylimas. 1961 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas P. Kulikauskas) ištyrė 370 m² plotą, atliko papilio aikštelės ir pylimo pjūvį. Aikštelėje iki 0,6 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta pastatų liekanų, akmeninių grindinių, židinių, darbo įrankių (geležiniai peiliai, yla, moliniai verpstukai, akmeninis galąstuvas), papuošalų (segė, žiedai, antkaklės), grublėtosios, lygiosios ir žiestosios keramikos šukių, gyvulių kaulų. Papilyje 0,6–0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta ginklų (ietigalis, peilis), darbo įrankių (adiklis), papuošalų ir aprangos detalių (segė, diržo grandis su apkaustu), brūkšniuotosios, lygiosios ir žiestosios keramikos dirbinių. Į vakarus ir šiaurę nuo papilio yra apie 4,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. 1909 J. Basanavičius aptiko verpstuką ir keramikos dirbinių. 2002 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas G. Zabiela) ištyrė 2,4 m² plotą, rado plokščiadugnių duobių maisto atsargoms laikyti, lipdytosios, lygiosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos šukių. Piliakalnių piliakalnis datuojamas pirmo tūkstantmečio viduriu–13 amžiumi. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1329