Piliavcų mūšis

Piliãvcų mšis, Abiejų Tautų Respublikos ir Ukrainos kazokų kariuomenių mūšis prie Piliavcų (dabar Piliava, Chmelnyckio sritis). Įvyko 1648 09 21–23, per 1648–54 Ukrainos kazokų sukilimą prieš Abiejų Tautų Respublikos valdžią. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje (vadai W. D. Zasławskis-Ostrogskis, M. Ostrorógas, A. Koniecpolskis) buvo apie 25 000 karių, Ukrainos kazokų kariuomenėje (vadas etmonas B. Chmelnyckis) – apie 30 000 kazokų ir apie 4000 totorių. Dalis Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės 09 21 persikėlė į Ikvos dešinįjį krantą ir nesėkmingai bandė užimti čia įtvirtintą kazokų stovyklą (stokojant vieningo vadovavimo lemiamo puolimo taip ir nepradėta). Kazokams 09 23 perėjus į puolimą po kurį laiką trukusių kautynių Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė buvo nublokšta, naktį į 09 24 pradėjo trauktis, vėliau netvarkingai bėgti. Kazokai užėmė Abiejų Tautų Respublikos stovyklą ir artileriją (apie 100 patrankų). Po Piliavcų mūšio sukilėlių kariuomenė porai metų užvaldė Podolę ir Voluinę.