piliãvietės, lygumose įrengtų vidurinių amžių ir naujųjų laikų pilių (dažniausiai mūrinių) vietos. Tai uždari įtvirtinimai su pastatų liekanomis įtvirtinimų viduje, gynybinių statinių liekanomis pylimuose; kai kurie jų aptinkami tik archeologinių kasinėjimų metu. Nėra išorinių požymių, kurie leistų piliavietes laikyti pilimis. Lietuvoje žinoma keletas senovinių piliaviečių: Eišiškių piliavietė, Senųjų Trakų piliavietė, iš istorijos šaltinių – 14 a.–15 a. pradžios Vokiečių ordino piliavietės (Gotteswerderis, Marienwerderis, Frydeburgas, Königsburgas). Naujųjų laikų piliavietes nuo dvarviečių arba karinių žemių įtvirtinimų galima atskirti tik atlikus archeologinius kasinėjimus.
1329