piliẽčių pãreigos, įstatymų nustatytos piliečio pareigos savo valstybei. Įvairiose šalyse piliečių pareigos reglamentuojamos nevienodai, bet yra ir universalių piliečių pareigų: laikytis valstybės įstatymų, gerbti kitų žmonių teises, mokėti mokesčius, ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Rusijoje, Švedijoje, Prancūzijoje) taip pat nustatyta piliečių pareiga vykdyti teismų tarėjų (prisiekusiųjų) funkcijas tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos išrenka ar vykdomosios valdžios atstovai skiria pilietį dalyvauti teismų posėdžiuose nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas. Piliečių pareigų vykdymas garantuoja visuomenės ir valstybės gyvavimą bei piliečių galimybę naudotis piliečių teisėmis ir laisvėmis (jei piliečių pareigos nebūtų vykdomos, valstybė išnyktų ir jos teikiamos teisės ir laisvės netektų prasmės).
LIETUVOJE pagal 1992 Konstituciją piliečiai turi šias piliečių pareigos: laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (šios pareigos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja 1996, nauja redakcija 2011, Karo prievolės įstatymas), mokėti valstybinius mokesčius, kad valstybė galėtų vykdyti savo politines, ekonomines, socialines ir kitas funkcijas. Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011) taip pat numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi saugoti valstybės interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas. Nuo 2004 visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir Europos Sąjungos pilietybę, kuri suteikia jiems naujų teisių, bet nenustato naujų piliečių pareigų – tai svarbiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pilietybės.
1754