piliẽčių téisės ir láisvės, šalies konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės ir laisvės, kurios apibūdina jos piliečio teisinį statusą.
Pagrindiniai požymiai
Kitaip nei žmogaus prigimtinės teisės, kurios yra bendros visiems žmonėms ir nėra kildinamos iš valstybės, egzistuoja nepriklausomai nuo jos, piliečių teisės ir laisvės susijusios su valstybe kaip politine organizacija ir suteikiamos tik jos pilietybę turintiems asmenims. Nustatydama piliečių teises ir laisves valstybė turi atsižvelgti ir į prigimtines žmogaus teises, jų nepažeisti (t. p. ir užsienio šalių piliečių, asmenų be pilietybės). Piliečių teisių ir laisvių bei piliečių pareigų visuma išreiškia piliečių nuolatinį teisinį ryšį su valstybe. Piliečių teises ir laisves gina teisėsaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
darbuotojų protestai Jungtinėse Amerikos Valstijose (2021 04 04 Springfildas, Masačusetso valstija)
Piliečių teisių ir laisvių skirstymas
Piliečių teisės ir laisvės skirstomos į politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir laisves.
Politinės piliečių teisės ir laisvės demokratinėse šalyse leidžia piliečiams dalyvauti valstybės valdyme, apsaugo juos nuo neteisėtų valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmų. Valstybės valdžios institucijų atsakomybė piliečiams įgyvendinama per rinkimų teisę, kuri skirstoma į aktyviąją (piliečių teisę balsuoti rinkimuose formuojant valdžios institucijas) ir pasyviąją (teisę patiems kandidatuoti rinkimuose ir būti išrinktiems į šias institucijas). Įvairiose šalyse skirtingais istoriniais laikotarpiais šios teisės turinys buvo nevienodas, pvz., 18–19 amžiuje daugelyje valstybių ją turėjo tik vyrai, atitinkantys įstatymų nustatytą turto cenzą. 20 amžiuje rinkimų teisę gavo ir moterys (Lietuvoje 1920), turtinė diskriminacija t. p. panaikinta.
Piliečiai turi teisę vienytis į politines, ekonomines, socialines ir kitas organizacijas (asociacijų laisvė; totalitarinėse valstybėse ši teisė t. p. pripažįstama, bet realiai ribojama galimybė kurti politines organizacijas), rinktis į taikius susirinkimus ir juose laisvai diskutuoti valstybės gyvenimo klausimais (susirinkimų laisvė), dirbti valstybės tarnyboje, teikti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, individualias ir kolektyvines peticijas valdžios institucijoms ir pareigūnams, protestuoti prieš valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimus.
Ekonominės ir socialinės piliečių teisės ir laisvės apima teisę į darbą ir profesijos pasirinkimą (SSRS ir kitose socialistinėse šalyse teisė į darbą buvo suvokiama kaip kiekvieno piliečio pareiga dirbti, bet demokratinėse valstybėse tokios pareigos nėra), ūkinės veiklos teisę, teisę į socialinį aprūpinimą (senatvės, neįgalumo, maitintojo netekimo ir kitais atvejais), teisę į sveikatos apsaugą. Prie kultūrinių piliečių teisių ir laisvių priskiriama teisė į mokslą (kai kuriose valstybėse numatomas privalomas mokymasis iki tam tikro amžiaus, teisė studijuoti aukštosiose mokyklose).
Piliečių teisės ir laisvės Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, prigimtinės žmogaus teisės (pvz., teisė į gyvybę, laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą) suteikiamos visiems asmenims (ir užsieniečiams ar asmenims be pilietybės), o politines ir pilietines teises, susijusias su valstybės funkcionavimu, jos saugumo garantavimu, valstybės valdžios institucijų kūrimu ir jos funkcijų įgyvendinimu, turi tik piliečiai. Tik piliečiai turi teisę dalyvauti valdant valstybę tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus, teisę rinkti ir būti renkami Seimo ir Prezidento rinkimuose, teisę būti teisėjais, teisę vienodomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, teisę jungtis į politines partijas, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teisę pateikti siūlymą keisti ar papildyti Konstituciją, reikalauti paskelbti referendumą, peticijos teisę, teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, jos konstitucinę santvarką, teritorijos vientisumą, teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti į užsienį ir grįžti į Lietuvą.
Nuo 2004 visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir Europos Sąjungos pilietybę, kuri suteikia jiems papildomų piliečių teisių ir laisvių: teisę laisvai judėti ir gyventi visoje Europos Sąjungos teritorijoje, teisę rinkti ir būti renkamam Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose toje Europos Sąjungos šalyje, kur jie nuolat gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šios valstybės piliečiai, teisę trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, naudotis bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės diplomatine ir konsuline pagalba vienodomis sąlygomis su šios valstybės piliečiais, teisę teikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, pateikti prašymus Europos Sąjungos institucijoms bet kuria iš Europos Sąjungos kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
1754