Piliẽs kálnas, Gedimno kálnas, antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis Vilniuje, prie Neries ir Vilnios santakos, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Kalvos cokolinė dalis susidariusi iš moreninio priemolio ir priesmėlio, kurį dengia smėlis. Pilies kalną nuo Sapieginės erozinio kalvyno (Antakalnio-Sapieginės kalvynas) pietvakarinės dalies – Vilniaus kalvyno – skiria kanalas, virtęs dabartinėmis Vilnios žiotimis. Kalvos absoliutusis aukštis 142 m, santykinis – 48 metrai. Šlaitai statūs (35–40°), viršūnėje suformuota ovali 110–120 m ilgio ir 50–60 m pločio aikštelė, kurioje pastatyta Aukštutinė pilis. Pilies kalnas priklauso Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. Rytiniu šlaitu nutiestas takas. 2003 šiauriniame šlaite įrengtas funikulierius (juda 71 m ilgio trasa). Nuo 20 a. pradžios kalnas buvo apaugęs medžiais (iškirsti 2011–13 tvarkant šlaitus; Pilies kalnas įgavo buvusį istorinį plikakalnio vaizdą).
Pilies kalnas (2004)
Nuo 21 a. pradžios suintensyvėjo kalno šlaitų deformavimasis, susidarė eilė nuošliaužų. 2017–22 buvo vykdomi šlaitų tvarkymo ir deformacijų stabilizavimo darbai.
Pilies kalnas
2017 pradžioje Pilies kalno šlaite aptikti 4 asmenų palaikai. Per 2 metus aptikta dar 16 palaikų. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai iškėlė prielaidą, kad čia palaidoti 1863–1864 sukilimo dalyvių kūnai. Atlikti istoriniai, archeologiniai ir antropologiniai tyrimai nustatė, kad tai sukilimo vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko ir kitų 18 sukilėlių (visų tapatybė nustatyta) palaikai. 2019 11 22 jie perlaidoti Rasų kapinių koplyčioje.
2341
2271