piliẽtinis nepaklusnùmas, taikiu būdu reiškiama nuostata nesilaikyti įstatymų, nevykdyti vyriausybės ar okupacinės valdžios potvarkių ir reikalavimų.
Samprata
Pilietinis nepaklusnumas visuomet yra veiksmas (pilietinio sąmoningumo akcija), už kurį gresia įkalinimas, bet nuo nusikalstamos veikos skiriasi pirmiausia motyvacija (tikslai nėra savanaudiški, siekiama teisingesnės tvarkos visiems), nuo revoliucionierių politikos − tuo, kad norima pakeisti ne visą politinę sistemą, o tik kai kuriuos, protesto dalyvių supratimu, neteisingus įstatymus ar valdžios nuostatas. Pilietinis nepaklusnumas yra pabrėžtinai taikus veiksmas (akcijos dalyvis privalo vengti smurto ir nesiginti, net jei jo atžvilgiu smurtauja valdžios atstovai ar jo veiksmams priešiška visuomenė). Moralės požiūriu pilietinis nepaklusnumas daugumai labiau priimtinas nei kitokie nelegalūs aktai (kai veiksmai nesmurtiniai ir vieši, sumažėja įstatymus laužant neišvengiamai padaroma žala), todėl yra viena dažniausiai naudojamų taikaus socialinio protesto formų.
Istorija
Manoma, pilietinio nepaklusnumo principą pirmasis poetine forma išreiškė anglų poetas P. B. Shelley politinėje poemoje Anarchijos kaukė (The Mask of Anarchy 1819), skirtoje 1819 įvykiams Mančesteryje (kai raiti policininkai įsiveržė į protestuotojų minią). Kovai su nepriimtinu valdžios elgesiu P. B. Shelley siūlė ieškoti naujų socialinio veikimo būdų. Jo mintį plėtojo Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas ir rašytojas H. D. Thoreau esė Pilietinis nepaklusnumas (Civil Disobedience 1849), Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderis M. K. Gandhi, sukūręs nesmurtinio pasipriešinimo doktriną (vadinamasis Satjagrahas), Jungtinių Amerikos Valstijų judėjimo dėl afroamerikiečių pilietinių teisių lyderis M. L. Kingas.
minia centrinėje Kijevo aikštėje (2004 12)
Pilietinio nepaklusnumo idėją plačiai taikė Jungtinių Amerikos Valstijų kovotojai su vergija, judėjimo dėl moterų teisių (sufražizmas), Afrikos ir Azijos šalių antikolonijinio, kovos su apartheidu judėjimo veikėjai. 20 a. išgarsėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Vietnamo karo priešininkų, nepritariančiųjų branduolinio ginklo dislokavimui įvairiose vietovėse, kovotojų su aplinkosaugos pažeidimais veiksmai. Pilietinio nepaklusnumo taktika sėkmingai naudota 20 a. pabaigoje komunistinių šalių bloko gyventojams išsivaduojant iš SSRS valdžios (atsisakyta paklusti kitos šalies primestai tvarkai, tarnauti kitos šalies kariuomenėje ir kita; pilietinio nepaklusnumo apraiškų buvo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje 1988–90), per 2004–05 Ukrainos Oranžinę revoliuciją. 21 a. pilietinio nepaklusnumo įvairias formas ypač stengiasi taikyti žaliųjų judėjimo veikėjai. 10 02 minima Tarptautinė neprievartos diena.
Vertinimai
Pilietinio nepaklusnumo pritaikymo pozityvių pavyzdžių yra daug, bet šios problemos tyrėjai nemano, kad dėl to piliečiams reikėtų, pvz., suteikti įstatyminę teisę pažeidinėti įstatymus. Manoma, kad ši protesto forma priimtina, kai nėra legalių būdų pakeisti įstatymą ar vyriausybės politiką (pvz., totalitarinėje valstybėje), leistini būdai išnaudoti arba kai įstatymas pridarys per daug žalos per tą laiką, per kurį realu jį pakeisti.
-taikus socialinis protestas; -nesmurtinis pasipriešinimas
2271