piliẽtinis ùgdymas, viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama ugdyti pilietinę savimonę, apimančią savęs paties pažinimą, praktinę patirtį šeimoje ir bendruomenėje, vertybines nuostatas ir gebėjimus. Pilietinis ugdymas glaudžiai susijęs su valstybės ideologija, vyraujančia vertybių sistema, demokratijos lygiu, istorija, mokymo sistemos ypatumais ir tradicijomis. Pilietinis ugdymas puoselėja tautinę savigarbą ir pagarbą pagrindinėms demokratinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui. Pilietinio ugdymo pagrindiniai tikslai – padėti ugdytiniui įgyti pilietinių žinių ir suteikti žinių apie visuomenės ir valstybės struktūrą, valstybės ir valdžios pagrindines funkcijas, demokratines vertybes ir principus bei sudaryti galimybes ugdyti pilietinės veiklos ir dalyvavimo joje gebėjimus. Siekiama, kad ugdytinis žinotų žmogaus ir piliečio laisves, teises ir pareigas, suvoktų jų esmę, suprastų, kaip funkcionuoja pagrindinės valdžios institucijos, suvoktų teisinės valstybės principus, kad ugdytinis ugdytų vidinį poreikį aktyviai veikti, gebėjimą analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę ir dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškotų taikaus šių konfliktų sprendimo būdų, gebėtų laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje pliuralistinėje visuomenėje. Pilietinio ugdymo dalykų mokymas pagilina kitų dalykų mokymą. Pilietinės sąmonės brandinimas siejamas su pagrindinėmis filosofijos, etikos, politikos, teisės ir ekonomikos mokslų idėjomis. Ugdomos galimybės teoriškai analizuoti socialinius reiškinius (kiekvieną problemą nagrinėti daugeliu aspektų – istoriniu kultūriniu, teisiniu politiniu, socialiniu ekonominiu). Pilietinis ugdymas ir dorinis ugdymas siejamas su nuostata, kad šiuolaikinei demokratijai būtina išugdyti sąmoningą pilietį, gebantį kiekvieną savo veiksmą pagrįsti visuomeniniu nuovokumu ir doriniais principais, pilietinis ugdymas ir istorijos dėstymas suteikia galimybių tautiškumui ugdyti. Filologiniai dalykai moko žodinės ir rašytinės asmens raiškos, jos kultūros (diskutavimas, oponavimas, argumentavimas, projektavimas ir kita), meniniu ugdymu siekiama formuoti pilietinę poziciją kultūros paveldo atžvilgiu ir teigiamą kultūros politikos sampratą, su matematika pilietinį ugdymą sieja visuomenės reiškiniams tirti taikomi matematiniai, ypač statistiniai, metodai, t.p. bendras siekis ugdyti loginį mąstymą. Geografijos ir gamtos mokslai padeda formuoti pilietinį požiūrį į ekologinius gamtos ir kultūros klausimus, su technologijos dalykais siejama racionalus ir atsakingas požiūris į ūkio tvarkymą, tautinės kultūros tradicijų puoselėjimas, kūno kultūra sudaro sąlygas puoselėti sveikatingumo sampratą, ugdyti sveiką gyvenseną, pilietines nuostatas. Pilietinio ugdymo ugdymo funkciją atlieka visuomeninės organizacijos, formalios ir neformalios švietimo, kultūros įstaigos, šeima, artimiausia ir socialinė aplinka.
N. Letukienė Aš – žmogus tarp žmonių Kaunas 1999; A. Reardon Tolerancija – taikos pradžia 3 d. Vilnius 1999–2000; L. Donskis Pilietinis ugdymas Vilnius 2010.