piligrimỹstė, individuali arba kolektyvinė tikinčiųjų kelionė į šventą vietą arba tam tikrą šventovę. Piligrimystė yra savanoriškas tikinčiųjų pasišventimo aktas, įgalinantis siekti glaudesnio ryšio su Dievu. Praktikuojama daugelio religijų, susijusi su tikėjimu, kad piligrimystė padeda įgyti Dievo palankumo ir prisideda prie išganymo.
piligrimai prie Šv. Rožinio Karalienės bazilikos Lurde (2008)
Piligrimystės vietos
Piligrimystės vietos dažniausiai yra susijusios su religijos atsiradimu (katalikų – Betliejus), jos įsteigėjų, pranašų ar šventųjų gyvenimu (musulmonų – Meka). Šventos vietos t. p. yra tos, kuriose yra įvykęs apsireiškimas arba koks kitas stebuklas, pvz., Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Guadalupėje, prie Meksiko, Lurde, Fátimoje, Knocke (Belgija), Medjugorjėje ir kitur. Piligrimystės vietose saugoma šventųjų relikvijos, šventi paveikslai, ikonos, skulptūros arba yra palaidoti šventi žmonės (šv. Jokūbo kapas Santiago de Composteloje). Kitos piligrimystės vietos – tai administraciniai religiniai centrai (Katalikų Bažnyčios – Vatikanas).
piligrimai prie Šv. Rožinio Karalienės bazilikos Lurde (2008)
Musulmonų ir judėjų piligrimystė
Piligrimystė yra viena iš 5 pagrindinių musulmonams privalomų prievolių (chadžas), judėjų piligrimystės svarbiausias centras yra Raudų siena Jeruzalėje (Jeruzalės šventykla).
Katalikų piligrimystė
piligrimų procesija link Lurdo grotos (1925)
Piligrimystė itin praktikuojama Katalikų Bažnyčioje. Nuo 2 a. išpopuliarėjo piligrimystė į Romą, kur buvo nukankinti apaštalai Petras ir Paulius, 3 a. išplito į Jeruzalę ir kitus Šventosios žemės miestus, labai sustiprėjo 313 imperatoriui Konstantinui I legalizavus krikščionybę Romos imperijoje. 4–5 a. išplitus kankinių kultui pradėta lankyti krikščionims svarbias vietas Palestinoje ir kituose kraštuose – šv. apaštalų Petro ir Pauliaus kapus Romoje, šv. Felikso Noloje (Italija), šv. Teklės Kilikijoje ir kitus; piligrimystės vietose maldininkams įsteigta prieglaudų. Viduriniais amžiais maldininkams parengta itinerarijų, kuriuose aprašyta kelionė ir šventovė. Nuo vidurinių amžių katalikų piligrimystės pagrindinės vietos yra Jeruzalė (joje iš Lietuvos pirmasis 1582–84 lankėsi M. K. Radvila Našlaitėlis), Roma, Santiago de Compostela. 20 a. išpopuliarėjo piligriminės kelionės į Taizé.
musulmonų piligrimystė – chadžas
Piligrimystė Lietuvoje
Lietuvoje piligrimystės svarbiausios vietos yra Aušros Vartai, Kryžių kalnas, Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje, Vilniaus kalvarijos, Žemaičių kalvarijos (Kalvarijos), Senieji Trakai (Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje stebuklingu laikomas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas), Šiluva (Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 1608 vieta), Pivašiūnai (Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje stebuklingu laikomas Dievo Motinos paveikslas), Krekenava (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje stebuklingu laikomas Dievo Motinos paveikslas).
2271