pili ir dvar valdýtojų núostatai, 1547 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo domeno tvarkymo instrukcija, išleista Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Svarbiausia ūkio instrukcija po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo instrukcijų – 1527, 1529 Žemaitijai ir 1514, 1529 Aukštaitijai. Labiausiai remtasi pastarąja, ją papildant. Atsižvelgta į didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforzos domeno (jos privačių valdų) tvarkymo naujoves, kuriomis buvo siekiama padidinti dvarų pelningumą. Nuostatai buvo parengti išimant iš apyvartos blogus Šveidnico grašius. Tai padėjo didžiajam kunigaikščiui 1548 sudaryti su Ponų Taryba sutartį, atskyrusią valdovo dvarus nuo valstybės žemių. Pagal ją buvo nustatyta administratorių atsakomybė, suvienodintas grūdų kiekio matavimas, įvesta privaloma keturių Krokuvos karčių statinė (atitiko 509 l; prekyboje neįsigalėjo, neišstūmė 407 l Vilniaus, arba lietuviškosios, statinės). Esant tarpusavyje susimaišiusių pavienių savininkų žemės sklypų kaimynystei buvo suvaržytas tokių sklypų įsigijimas ir atsiejimas; bajorams – savintis didžiojo kunigaikščio žemes. Esminiai Nuostatų pakeitimai nustatė dvaro bei palivarko santykius su valstiečių ūkiais. Dvarų valdytojai buvo įpareigoti paliekamose valstiečių žemėse įkurdinti naujus gyventojus, kurie atliktų tas pačias prievoles. Jiems uždrausta už nedideles (įsikūrimo dingstimi) duokles laikinai perleisti šiuos ūkius kitiems, o vėliau grąžinti sugrįžusiems savininkams. Šios priemonės galutinai nutraukė pagal valstiečių tėvoninę (tėvoniškiai) teisę žemės paveldėjimo tradiciją, kartu ir administratorių savavaliavimą, keičiant lažą natūraliomis ar piniginėmis duoklėmis. Faktiškai valstiečiams buvo atimta teisė disponuoti savo žeme (anksčiau tai galėjo daryti gaudami dvaro administracijos leidimą), o tai trukdė tuo naudotis kaimynystėje esantiems bajorams. Prievolių, kaip ir anksčiau, buvo reikalaujama ne nuo asmens, o nuo ūkio, tik dabar atsisakęs ūkio valstietis vis tiek turėjo likti dvaro priklausomybėje. Visa tai ardė 15 a. antroje pusėje susidariusias kelių dūmų tarnybas, kurios trukdė didinti prievoles. Pagal Nuostatus dvarų valdytojai buvo įpareigoti parinkti valstiečių vaikus mokyti įvairių amatų. Pilių ir dvarų valdytojų nuostatais pasinaudota rengiant valstybinėse žemėse Valakų reformos nuostatus (surašyti 1557).
683