pilnametỹstė, įstatymo nustatytas amžius, kurio sulaukęs žmogus teisiškai laikomas suaugusiuoju ir įgyja visišką veiksnumą. Pilnametystė žymi asmens socialinę brandą, galimybę be kitų asmenų sutikimo įgyvendinti suaugusiojo teises (sudaryti sutartis, balsuoti rinkimuose, vairuoti automobilį, tuoktis, įvaikinti ir kita), vykdyti su jomis susijusias pareigas ir prisiimti atsakomybę už visus savo veiksmus. Pilnametystės nesulaukusių asmenų (nepilnamečiai) teisės ir pareigos yra ribojamos įstatymų, daugeliu atvejų už juos atsako tėvai ar globėjai. Įvairiose šalyse nustatytas nevienodas pilnametystės amžius, pavyzdžiui, Albanijoje – 14 metų, Irane – 15 metų, Kuboje, Uzbekijoje – 16 metų, Šiaurės Korėjoje – 17 metų, daugumoje pasaulio valstybių – 18 metų, Japonijoje, Tailande – 20 metų, Egipte, Singapūre – 21 metai. Pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (1989, Lietuva prisijungė 1992, ratifikuota 1995) vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jei pagal įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Kai kurioms teisėms įgyvendinti pilnametystės nepakanka, nes joms įstatymai nustato aukštesnę amžiaus ribą (pavyzdžiui, Juntinėse Amerikos Valstijose įsigyti alkoholinių gėrimų leidžiama tik nuo 21 metų, Lietuvoje Seimo nariu gali būti renkamas tik asmuo, sulaukęs 25 metų, Prezidentu – 40 metų).
2271