Plsotas, senovinė kuršių žemė. Apėmė Danės žemupį su Klaipėdos, Kalotės, Eketės, Žardės apylinkėmis (dabar Klaipėdos rajono savivaldybės vakarinė dalis), šiaurėje siekė Palangos–Kretingalės liniją, rytuose – Minijos upę. Pirmą kartą paminėta 1252 (tuomet Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį). Tirtuose 8 a.–13 a. pirmos pusės Aukštkiemių (Aukštkiemių kapinynas), Bandužių (Bandužių kapinynas), Laistų (Laistų piliakalnis ir kapinynas) kapinynuose rasta žalvario, gintaro ir sidabro papuošalų, vietinių ir Skandinavijoje gamintų vikingų ginklų. Žymiausi piliakalniai: Eketės (didžiausias; Eketės piliakalnis ir gyvenvietė), Dovilų, Laistų, Žardės. 13 a. antroje pusėje Pilsote įtvirtinti savo valdžią stengėsi Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas. Nuo 1328 Pilsotas formaliai, nuo 1422 (po Melno taikos) ir faktiškai priklausė Vokiečių ordinui.
baltai 11–12 a.
1362