Plsupių atódanga, skardis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Krakių seniūnijoje, Pilsupių kaime, Šušvės kairiojo kranto šlaite.
Susiformavo veikiant eroziniams-abraziniams ir gravitaciniams procesams palei Angirių tvenkinio šiaurinę pakrantę. Išvaizdžiausias (labiausiai apardytas) atodangos ruožas su moreninių sluoksnių išeigomis tęsiasi apie 800 metrų. Plotas 0,72 hektaro. Atodangos aukštis 15,5 m (prieš Šušvės vandens lygio pakėlimą buvo 23 metrai). Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (2000). Šušvės paslėnio kairiojojo kranto ties tvenkiniu reljefas (paviršiaus absoliutusis aukštis 75–78 m) lyguminis. Viršutinė skardžių (kai kur juos skrodžia nedideli eroziniai įrėžiai ir senos griovos) dalis dažniausiai statesnė; stačiausios sienos išsidėsčiusios fragmentiškai. Daugelyje vietų yra susidariusių nuošliaužų (dažniausiai apaugusios žolėmis, krūmokšniais). Skardžių viršuje auga lapuočiai (klevai, šermukšniai).
Pilsupių atodanga
Pilsupių atodangoje atsidengia vėlyvojo pleistoceno ledynmečio paskutinės (Baltijos) stadijos ledyno dviejų ledo plaštakų – Nemuno žemupio (slinkusios iš vakarų pusės) ir Vidurio Lietuvos (slinkusios iš rytų pusės) – išslėgto moreninio gūbrio viršutinės dalies sandara. Atodangos geologinio pjūvio viršuje slūgso moreninis priemolis, rusvai rudas, su būdingu horizontaliu skalūnuotumu, nuo 3 m gylio – rudas, tamsiai rudai pilkas, kietas (supresuotas ledyno), skyla daugiabriauniais gabalais, giliau (nuo 15 m) su smėlio tarpsluoksniais (iki 1 cm storio) bei vertikaliu smulkiu ir diagenetiniu skalūnuotumu. Atodangos apatinė dalis atsidūrusi po Angirių tvenkinio (užtvenktas 1980) vandeniu.
Pilsupių atodanga saugoma nuo 1974. Atodangos geologinį pjūvį apibūdino A. Gaigalas (1966), atodangą išsamiai aprašė A. Linčius (1990).
3210