Plupėnai (vokiečių k. Pillupönen, nuo 1946 rusiškai Nevskoje), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Nesterovo rajone, prie Pilupės ir Duobupės upelių santakos, į šiaurę nuo Vištyčio, apie 2 km į vakarus nuo Lietuvos Respublikos sienos. Nuo 2008 Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas. 453 gyventojai (2010).
Istorija
Ties Pilupės ir Rūdupio santaka buvo sūduvių Galkiemių piliakalnis. 1542 paminėti Pillupen, 1554 – Pillupenen. Lietuviškus pamokslus sakė evangelikų liuteronų kunigai lietuvių raštijos veikėjai: 1557–85 M. Blotnas, 1587–1630 Mykolas Sapūnas (abu iki mirties; Pilupėnuose palaidoti). 1559 Pilupėnuose įrengti pirmieji maldos namai, 1686 pastatyta (1778 ir 1816 perstatyta) mūrinė bažnyčia, panaši į storasienę tvirtovę su 4 tarpsnių bokštu; nuo 1780 veikė vargonai. Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado ir 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos beveik visi Pilupėnų ir ypač parapijos gyventojai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai, buvę vakariniai sūduviai). 19 a. pradžioje vargonininku ir pradinės mokyklos mokytoju dirbęs E. Budrius Pilupėnų apylinkėse rinko lietuviškas dainas ir jas siuntė į Karaliaučių M. L. Rėzai.
1818–71 Pilupėnai buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities Pilupėnų valsčiaus ir parapijos centras.
20 a. pirmoje pusėje gyvenvietėje veikė žirgynas, žvejybos įmonė, 2 vėjo malūnai, 3 kalvės, kepykla, 2 bitynai, 4 užeigos namai, žemės ūkio ir amatininkų bendrijos, taupomoji skolinamoji kasa, 4 krautuvės. Buvo 2 dvarai. Lietuvininkais save laikė: 1848 iš 4142 parapijiečių apie 1200 (29 %), 1870 – 950 (19,1 %), 1878 – apie 500 (11,9 %), 1897 – 340 (7,2 %), 1907 – apie 100 (2,3 %), 1912 – apie 50 (1,3 %). Reguliarios pamaldos lietuvių kalba panaikintos per I pasaulinį karą. Per didžiąsias šventes į bažnytkaimį atvykdavo lietuvių iš Didžiosios Lietuvos. Pilupėnai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1937 prijungti Akmenynai.
atnaujintas paminklas I ir II pasaulinių karų aukoms Pilupėnuose (2002)
Per II pasaulinį karą 1945 Pilupėnus užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Nesterovo rajono Pokryškino apylinkės kaimas. Po 1946 gyvenvietė suniokota, bažnyčia paversta sandėliu.
1815 buvo 291, 1905 – 816, 1910 – 774, 1912 – 764, 1933 – 881, 1939 – 791, 2002 – 516 gyventojų.
871
2618
2271