pilvaplėvė

pilvãplėvė (peritoneum), blizgi ir skaidri serozinė kūno plėvė, dengianti žmogaus ir stuburinių gyvūnų pilvo ertmę ir jos organus. Suaugusio žmogaus pilvaplėvės storis 0,7–1 mm, plotas 1,6–2,0 m² . Pilvaplėvė susideda iš puraus jungiamojo audinio, bazinės membranos ir mezotelio sluoksnių. Pilvaplėvę sudaro du lapai – pasieninis ir vidurių, tarp kurių yra pilvaplėvės ertmė, pripildyta serozinio skysčio. Abu lapai pilvo užpakalinėje sienoje pereina vienas į kitą. Su pilvo ir dengiamųjų organų siena pilvaplėvė suaugusi puriu jungiamuoju audiniu, kuriame dažnai kaupiasi riebalai. Pereidama nuo pilvo sienos prie organų arba nuo vieno organo prie kito, pilvaplėvė sudaro raiščius, pasaitus, taukines. Pilvaplėvėje yra kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Dažniausia pilvaplėvės liga – jos uždegimas (peritonitas).