Pilỹpas II (gr. Phílippos) apie 382 pr. Kr. 336 pr. Kr., Makedonijos karalius (359–336 pr. Kr.). Aleksandro Makedoniečio tėvas.
367–364 įkaitas Tėbuose (ten susipažino su graikų karyba ir politika), 359 pr. Kr. mažamečio karaliaus Aminto IV globėjas, tais pačiais metais pats perėmė sostą. Pilypo II iniciatyva buvo įvykdytos reformos, kurios sustiprino Makedonijos karinę, ekonominę ir politinę įtaką (sukūrė reguliarią kariuomenę ir stiprų laivyną, pertvarkė raitiją, sukūrė falangą, įvedė bendrą pinigų sistemą, ėmė kaldinti auksines monetas). 358 pr. Kr. pradėjo Graikijos žemių užkariavimą: 358 užėmė dalį Epyro, Tesaliją, Pajoniją, Ilyriją, 357 – Amfipolį, 356 – Potidają, 354 – Metonę, 348 – Chalkidikės polius (tarp jų ir Olintą). Aktyviai įsitraukė į graikų polių tarpusavio kovą, remdamas promakedoniškas jėgas. 346 pr. Kr. su Atėnais sudarė taiką, kuri faktiškai įtvirtino Atėnų ir Makedonijos karinę sąjungą (Filokrato taika). 339 pr. Kr., siekdamas užkirsti kelią Atėnų ir kitų Peloponeso polių antimakedoniškos sąjungos sudarymui, įsiveržė į Vidurio Graikiją. 338 pr. Kr. Bojotijoje, prie Chaironėjos, sumušė graikų polių kariuomenę.
Pilypas II (marmuras, Carlsbergo gliptoteka Kopenhagoje)
338–337 Pilypo II iniciatyva Korinte buvo sudaryta Makedonijos vadovaujamų graikų polių sąjunga, Pilypas II buvo išrinktas visos Graikijos hegemonu ir strategu; graikų poliai (išskyrus Spartą) 337 pr. Kr. pripažino Makedonijos hegemoniją ir paskelbė karą Persijai. 336 pr. Kr. Pilypas II su kariuomene (10 000 žmonių) persikėlė per Helespontą į Mažąją Aziją ketindamas užkariauti ten esančius graikų polius (dalis jų buvo pavaldi Persijai), bet buvo nužudytas.