Pilỹpas II (Felipe II) 1527 05 21Valladolid 1598 09 13El Escorial (prie Madrido), Ispanijos (1556–98) ir Portugalijos (1580–98, Pilypo I vardu) karalius. Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V ir Izabelės Portugalės sūnus, Margaritos Parmietės brolis, Carlos’o tėvas.
Pilypas II (aliejus, 1573, dailininkė S. Anguissola, Prado muziejus Madride)
Išauklėtas katalikų dvasininkų, buvo labai disciplinuotas, to reikalavo ir iš kitų. Valdyti tėvo palikimą gavo pamažu: 1554 – Milano kunigaikštystę ir Abiejų Sicilijų karalystę (vedybų su Anglijos karaliene Marija I, kurią nesulaukęs įpėdinio po metų paliko, proga), 1555 – Nyderlandus, 1556 – Ispaniją ir jos užjūrio valdas Naujajame pasaulyje. Pilypo II valdoma Ispanija išgyveno didžiausios savo galybės laikotarpį, bet kituose kraštuose gyvenančių savo pavaldinių tradicijas Pilypas II menkai pažinojo. Politikoje siekė absoliučios valdžios (iš Aragono, Kastilijos ir Katalonijos atėmė daug viduriniais amžiais įgytų privilegijų), buvo fanatiškas katalikybės šalininkas: Nyderlanduose persekiojo protestantus, Ispanijoje – moriskus, rėmė Prancūzijos Katalikų lygą, kovojančią su hugenotais, pasiuntė Nenugalimąją armadą sugrąžinti Anglijos į katalikų tikėjimą ir nubausti karalienę Elžbietą I už susidorojimą su katalike Marija I; jam valdant inkvizicija Ispanijoje buvo galingiausia. Pilypas II daug kartų pralaimėjo kovose su protestantais, bet jo kariuomenė sumušė turkus Maltoje (1565) ir prie Lepanto (1571), užėmė Portugaliją (1580–81).
Pilypas I