Pilypas IV Gražusis

Pilỹpas IV Gražùsis (Philippe IV le Bel) 1268Fontainebleau 1314 11 29Fontainebleau, Prancūzijos karalius (1285–1314). Kapetingų dinastijos. Pilypo III sūnus. 1284 vedęs Joaną I Navarietę tapo Navaros ir Šampanės valdovu. Per visą valdymo laikotarpį stiprino karaliaus valdžią (ribojo didikų teises, senąją bajorų šauktinių kariuomenę pakeitė samdiniais), siekė prisijungti naujų žemių. 1294–96 užgrobė Anglijos karaliui Eduardui I priklausančią Gaskonę, bet po 1297–99 karo su Anglija turėjo ją apleisti. Vėliau norėjo pajungti Flandriją, bet pralaimėjo prie Kortrijko (1302). Nuo 1296 kivirčijosi su popiežiumi Bonifacu VIII (šis uždraudė pasauliečiams valdovams be jo sutikimo rinkti mokesčius iš dvasininkų, 1302 paskelbė bulę apie popiežiaus valdžios viršenybę), šioje kovoje siekdamas plačios paramos 1302 pirmąkart sušaukė Generalinius luomus. Jo įgaliotinis Guillaume’as de Nogaret atvykęs į Italiją 1303 Bonifacą VIII suėmė jo dvare Anagni (popiežių išvadavo vietos gyventojai). 1305 popiežiumi buvo išrinktas Pilypo IV Gražiojo šalininkas Bordeaux vyskupas (popiežius Klemensas V), kuris sutiko perkelti popiežiaus kuriją iš Romos į Avinjoną; 1309–77 čia gyvenę popiežiai faktiškai atsidūrė Prancūzijos karaliaus priklausomybėje. Norėdamas papildyti karų ištuštintą iždą 1306 iš Prancūzijos išvijo visus žydus ir pasisavino jų turtą bei pinigus. 1307 apkaltino tamplierių ordiną erezija, suėmė ordino didįjį magistrą Jacques’ą de Molay, o Klemensą V privertė 1312 ordiną paleisti. Daug tamplierių buvo sudeginta ant laužų, Pilypui IV Gražiajam atiteko ordino turtai. 1313 jis pradėjo rengtis kryžiaus žygiui į Jeruzalę, bet per medžioklę ištiktas insulto netrukus mirė.