Ruigỹs Pilypas, Ruhig Philipp 1675 03 31Katinava (dab. Zavetai) 1749 04 06Valtarkiemis (dab. Olchovatka), Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, kalbininkas, liaudies dainų skelbėjas, giesmių kūrėjas ir vertėjas. P. F. Ruigio tėvas.
Biografijos faktai
P. Ruigio protėviai kilę nuo Klaipėdos. Augo lietuviškoje aplinkoje, gerai mokėjo lietuvių kalbą. 1692–95 studijavo Karaliaučiaus universitete. Apie 1695–98 gyveno Kaune; čia pradėjo rinkti ir užrašinėti lietuvių liaudies dainas. Nuo 1708 Valtarkiemio evangelikų liuteronų lietuvių kunigas. Bendravo su K. Donelaičiu. Buvo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro docentas. Vienas labiausiai išsilavinusių to laikotarpio Prūsijos lituanistų. Mokėjo vokiečių, lenkų, lotynų, graikų ir hebrajų kalbas. Į lietuvių kalbos studijas P. Ruigį paskatino įsitraukti 18 a. pradžios kalbinė polemika, kurioje jis palaikė M. Merlino principą remtis gyvąja kalba, gryninti rašomąją kalbą. 1706 J. Šulco išleistoje Ezopo pasakėčių knygelėje įdėjo vokišką eilėraštį, kurį galima laikyti savotišku vadinamųjų morlininkų manifestu.
Mokslinė veikla
Kalbinės polemikos paveiktas P. Ruigys 1708 parašė veikalą Lietuvių kalbos meletema (Meletema sistems lingvam lituanicam; išliko rankraštis), vėliau jį išvertė į vokiečių kalbą, pertvarkė ir 1747 (tituliniame lape – 1745) Hartungų spaustuvėje išleido pavadinimu Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas (Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften); abu veikalo variantai – rankraštinis lotyniškasis, kurį dailininkas K. Varnelis nupirko aukcione ir leido naudotis, ir vokiškasis – su lietuvišku vertimu 1986 paskelbti Vagos leidyklos leistoje Lituanistinės bibliotekos serijoje. Veikale bandyta lyginti lietuviškus žodžius su graikų, lenkų, prūsų, vokiečių ir net hebrajiškais. Lyginimas buvo paviršutiniškas, paremtas skambėjimo panašumu, o ne fonetiniais atitikmenimis. Intuityviai suvokė baltų kalbų bendrą kilmę, tas kalbas traktavo kaip tam tikras lietuvių kalbos tarmes. Iškeldamas lietuvių kalbos savitumą gausiai rėmėsi tautosaka. Labai vertino lietuvių kalbą, laikė ją panašia į graikų kalbą. Lietuvių kalbos giminystę su slavų kalbomis aiškino daugiau lenkų nei rusų kalbos duomenimis. Lenkų kalbą nurodė esant artimą lietuvių kalbai. Veikale išspausdinta 14 patarlių ir priežodžių, 11 mįslių, 100 posakių.
Pirmasis lituanistikos istorijoje išspausdino 3 liaudies dainas su laisvu vertimu į vokiečių kalbą: Duktė palydėjo savo mylimąjį (Eine Tochter hatte ihren Geliebten begleitet), Tai, kuri nemoka plonai verpti (Auf eine, die nicht fein spinnen kann), Ištekančios dukters atsisveikinimas (Abschied einer heiratenden Tochter). Į šių dainų kalbą, fonetiką, poetikos savitumus atkreipė dėmesį vokiečių rašytojai G. E. Lessingas, J. G. Herderis, J. W. Goethe; pastarasis vieną šių dainų panaudojo savo dramoje Žvejė (Die Fischerin 1782). Šias 3 dainas lietuvių liaudies dainų rinkinyje Dainos, oder littauische Volkslieder (1825) įdėjo M. L. Rėza.
P. Ruigio kalbotyros veikalas – Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon 1747, © Alytaus kraštotyros muziejus)
P. Ruigys pirmasis iš Mažosios Lietuvos autorių suvokė, kad lietuvių kalba turi dvejopą priegaidę ne tik skiemenyse su dvibalsiu (tai žinojo jau D. Kleinas), bet ir su ilguoju balsiu, tačiau priegaidžių neištyrė. Reikšmingas P. Ruigio kalbotyros veikalas – Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon 1747). Jame žodžiai sudėti ne abėcėlės tvarka, bet lizdais (prie pagrindinių surašyti vediniai). Pateikta daug šnekamosios kalbos žodžių. Rinko medžiagą ir lietuvių kalbos gramatikai (darbo nebaigė; tai atliko jo sūnus P. F. Ruigys). Buvo pagrindinis 1727 NT vertėjas, daug prisidėjo rengiant Bibliją (1735) ir J. J. Quandto ir J. Behrendo giesmyną (1732, jame išspausdinta 11 P. Ruigio sukurtų ir verstų giesmių). P. Ruigio veikalai, kuriuose argumentuotai naudojami lietuviškos knygos istorijos duomenys, buvo svarbūs lietuvių knygotyros pradmenų formavimuisi.
2703