Pilỹpas V (Philippe V) 1683 12 19Versalis 1746 07 09Madridas, Ispanijos karalius (1700–46; išskyrus 1724 01–08). Ispanijos Burbonų dinastijos pradininkas. Dofino Liudviko (Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV sūnaus) sūnus.
Pilypas V tapo politiškai svarbia asmenybe, kai 1700 mirė bevaikis Ispanijos karalius Karolis II Pamišėlis, paskyręs Pilypą V, sesers Marijos Teresės vaikaitį, savo valdų (Ispanijos, Pietų Nyderlandų, Ispanijos Amerikos ir dalies Italijos) paveldėtoju. Liudvikas XIV atsisakė išbraukti Pilypą V iš Prancūzijos sosto paveldėtojų eilės. Tai sukėlė Ispanijos įpėdinystės karą (1700–14), per kurį vadinamasis Didysis aljansas (Didžioji Britanija, Austrija ir Nyderlandai bei vėliau prisidėję Portugalija ir Savoja) siekė neleisti, kad Ispaniją ir Prancūziją valdytų ta pati Burbonų dinastija.
Pilypas V (aliejus, 1723, dailininkas J. Rancas, Prado muziejus Madride)
Pagal 1713 Utrechto taiką Pilypas V išsaugojo Ispanijos sostą ir valdas Amerikoje, bet Sicilija atiteko Savojai, Pietų Nyderlandai, Milanas, Sardinija ir Neapolio karalystė – Austrijos Habsburgams, o Gibraltaras ir Menorcos sala – Didžiajai Britanijai. Vėliau, antrosios žmonos Izabelės Farnezės veikiamas, Pilypas V siekė atgauti žemes Italijoje: 1718–20 kariavo su vadinamuoju Keturių aljansu (Didžioji Britanija, Prancūzija, Austrija ir Nyderlandai), dalyvavo Lenkijos–Lietuvos įpėdinystės kare (1733–35) ir Austrijos įpėdinystės kare (1740–48). 1724 01 atsisakė sosto vyresniojo sūnaus Liudviko naudai, bet šiam mirus grįžo į sostą.
Per Pilypo V valdymo laikotarpį Ispanija pamažu atgavo tarptautinį prestižą, prarastą valdant paskutiniems Ispanijos Habsburgams.