Pančanka Pimen (bltr. Пімен Панчанка; Pimenas Pánčanka) 1917 08 23Talinas 1995 04 02Smiloviči (Minsko sr.), baltarusių poetas. 1934 baigęs pedagogikos kursus Babruiske, mokytojavo. 1939 baigė Minsko mokytojų institutą. SSRS–Vokietijos karo metais – armijos ir fronto laikraščių specialusis korespondentas. Po karo dirbo spaudoje, 1958–66 žurnalo Maladosc' redaktorius. 1966–71 Baltarusijos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. Pirmuose eilėraščių rinkiniuose (Įsitikinimas / Upėŭnenasc' 1938, Rugsėjo vėliavos / Verasnjovyja scjagi 1940) romantiškai apdainuojamas gimtosios žemės grožis. Parašė poezijos karo (eilėraščių rinkiniai Karo kelias / Daroga vajny 1943, Tolimos stotys / Daljokija stancyi 1945, Irano dienoraštis / Iranski dzjonnik, parašytas 1944–47) ir taikaus pokario darbo (eilėraščių rinkiniai Karšti vėjai / Garačyja vjatry 1947, Priesaika / Prysjaga 1949, Platus pasaulis / Šyroki svet 1955) temomis. Poezijai (eilėraščių rinkiniai Žaibų šviesoje / Pry svjatle malanak 1966, Gruodis / Snežan' 1972, Kur nakvoja vyturys / Dze načue žaŭranak 1979, Tyli malda / Maŭklivaja malitva 1981, Ir tikėjimas, ir ištikimybė, ir amžinybė / I vera, i vernasc', i večnasc' 1986, Karti gilė / Gorki žolud 1988) būdinga socialinė dorovinė problematika, dvasingumas, nuoširdumas, gilaus lyrizmo ir publicistinio atvirumo, satyrinio patoso dermė, meninių naujovių paieška. Žavimasi gyvenimo grožiu ir suvokiamas jo gilus dramatizmas. Išvertė K. Korsako eilėraščių. P. Pančankos eilėraščių vertimų paskelbta antologijose Iš baltarusių poezijos (1952), Atplaukia Nemunu daina (1958) ir periodikoje.
176