Pinatubo ugnikalnis

Pinatubo ugnikalnio kaldera

Pinatùbo ugnkalnis, veikiantis ugnikalnis Luzono saloje, Zambaleso kalnagūbryje, Filipinuose, apie 100 km į šiaurės vakarus nuo Manilos. Aukštis 1486 metrai. Stratovulkanas. Susidaręs iš dacito, andezito. 2,5 km pločio kaldera, joje ežeras. Ugnikalnis susiformavęs subdukcijos zonoje, kur sunkesns vandenyninės Filipinų plokštės pakraštys panyra po žemynine Eurazijos plokšte. Pinatubo pietrytinėje papėdėje įsikūręs Angeleso miestas. Yra Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos ir karinio jūrų laivyno bazių. Ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 1 148 000 gyventojų. Turizmas.

Iki 1991 Pinatubas buvo laikomas užgesusiu (nebuvo užregistruota istorinių išsiveržimų).

1991 metų išsiveržimas

Pirmųjų ugnikalnio aktyvumo požymių buvo užregistruota 1991 04 pradžioje; iš kraterio pradėjo veržtis garai ir vulkaninės dujos, vėliau – vulkaniniai pelenai. Iki vasaros įvyko keli žemės drebėjimai. Nuo 1991 06 07 viršūnėje pradėjo formuotis tirštos lavos kupolas. 1991 06 12 prasidėjo sprogimų serija.

Galingiausias sprogimas įvyko 1991 06 15 (jį lydėjo požeminiai smūgiai); vienas didžiausių 20 a. išsiveržimų. Sprogus ugnikalnio kūgiui susidarė kaldera; kalno aukštis pažemėjo 260 m (iki išsiveržimo buvo 1745 metrai). Pelenų stulpas pasiekė 34 km aukštį, šlaitais nusirito piroklastiniai srautai, beveik visą salą padengė vulkaninių pelenų danga (vietomis jos storis siekė 50 centimetrų). Išsiveržimą lydėjo liūtys (salą užgriuvo taifūnas Yunya), jos sukėlė pražūtingus laharus. Nors Pinatubo išsiveržimas buvo numatytas (ugnikalnio veiklą stebėjo Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto specialistai) ir dauguma gyventojų 40 km spinduliu buvo evakuota, nuo išsiveržimo ir jo padarinių (nuo pelenų svorio įlūžus namų stogams, laharų, epidemijų) žuvo apie 900 žmonių. Buvo sugriauta apie 200 000 gyvenamųjų namų, sunaikinti pasėliai, užnuodytas vandentiekio vanduo, nutrauktas elektros tiekimas, sugriauti tiltai, keliai tapo neišvažiuojami.

1991 metų išsiveržimo pradžia

Išsiveržimo poveikis buvo juntamas visame pasaulyje. Buvo išmesta apie 10 km³ vulkaninės medžiagos; pelenų debesies judėjimo kryptimi net už 600 km iškritę pelenai sudarė iki 10 cm storio sluoksnį). Atmosferoje padidėjo sieros ir kitų nuodingų junginių kiekis, apie 0,5 °C nukrito oro temperatūra, buvo pažeistas ozono sluoksnis.

Pinatubo kalderos ežeras

Ugnikalnis buvo aktyvus 1992 07 ir 1993 02, kol krateryje susidarė sustingusios lavos kamštis. Ilgainiui kaldera prisipildė kritulių vandens, susiformavo ežeras. Nuolat didėjantis vandens tūris kėlė laharų pavojų, todėl 2001 buvo iškastas vandens nuvedimo kanalas.